Vaikų agresija: priežastys ir kovos būdai

Vaikų agresija – gana įprasta ir labai plačiai paplitusi problema. Tėvai dažniausiai mato tik jos paviršių, įžvelgia situatyvias priežastis, nors tikrųjų reikėtų ieškoti daug giliau.
 

Agresija – tai visiškai natūralus reiškinys, būdingas bet kuriam žmogui (negatyvių emocijų išraiška). Instinktyviai taip imama elgtis tada, kai jaučiamas pavojus ir poreikis gintis. Įdomu tai, kad agresiją galima reikšti tiek gyviems, tiek negyviems objektams (vaikas gali daužyti lėkštes, laužyti žaislus, plėšyti knygas ir t.t.).
 
Kokie gi veiksniai sąlygoja vaikų agresiją?

  • Tėvų negatyvumas (susvetimėjimas, abejingumas, nuolatinė kritika);
  • Vaiko agresyvių apraiškų kitų vaikų ir suaugusiųjų atžvilgiu visiškas ignoravimas (taip tik skatinamas agresyvus elgesys);
  • Labai griežtas auklėjimas (fizinės bausmės, psichologinis spaudimas, žeminimas).

Jeigu susikalbėti su mažuoju agresoriumi nebeišeina, geriausia kreiptis pagalbos į specialistus, kadangi mažylis turi išmokti socialiai priimtinais būdais tvarkytis su savo emocijomis taip, kad niekas nenukentėtų. Ką gali padaryti tėvai:

  • Atsižvelgdami į vaiko amžių ir pateikdami pavyzdžių, papasakoti apie šeimos vertybes (pavyzdžiui, garbę, draugystę, pagarbą);
  • Jeigu jie žino, kad vaikas gali pradėti reikšti agresiją kitų vaikų atžvilgiu, būti pasiruošusiems imtis priemonių dar prieš tai, kaip kas nors atsitiks. Pasekmių supratimas padės vaikui išmokti kontroliuoti savo emocijas;
  • Mokyti vaiką spręsti problemas ramiai ir taikiai;
  • Paaiškinti vaikui, kuo svarbi draugystė – taip jam bus lengviau įsilieti į kolektyvą ir pačiam netapti agresoriaus auka;
  • Girti vaiką už gerą elgesį, skatinti, niekada nesigriebti smurto kaip auklėjimo priemonės;
  • Išugdyti vaikų socialinius įgūdžius – kartais mažieji šeimos nariai nesugeba išsakyti savo norų, išreikšti protesto ar kitų dalykų priimtinomis formomis;
  • Išmokyti atžalą gerbti save. Vaikai, kurie gali savimi didžiuotis, netampa agresoriais.
» Rašyti komentarą