Tai, apie ką mamos bijo kalbėti su vaikais: antras tėtis

Šį kartą pakalbėsime apie tai, ką daryti, kad vaikutis ir tavo naujas išrinktasis sutartų kaip galima geriau. Mamas, nusprendusias susituokti antrą kartą, paprastai apninka klausimai ir abejonės: kada supažindinti savo mažylį ir būsimąjį tėtį; kaip su juo bendrauti, kaip į jį kreiptis; ar reikia padėti susidraugauti, ar šią užduotį geriau palikti jiems patiems...

Visa tai suprantama: moteris bando suderinti dvi sferas – motinystę ir asmeninius tarpusavio santykius, o tai toli gražu ne visada sekasi gerai ir sklandžiai. Štai kodėl šį kartą pakalbėsime apie pagrindines rekomendacijas, kaip padėti vaikučiui priimti naująjį tėtį, kokių kliūčių gali būti, dėl ko nereikia jaudintis, kas iš pirmo karto gali ir nepavykti, kas išeis savaime, o kur reikės pagalbos.

Parengiamieji pokalbiai

Žinoma, prieš supažindinant sūnelį arba dukrytę su savo išrinktuoju, reikėtų visų pirma pasakyti, kaip pasikeis jūsų gyvenimas. Nereikia pagražinti realybės, aiškinti, kaip gerai bus jums dviems – gali būti, kad bus visai ne taip, tad tu tiesiog apgausi savo atžalą. Geriau papasakok, kodėl tau patinka tas žmogus, kuo jis sukėlė tavo simpatiją, kokios jo vertybės tave labiausiai žavi. Pasakyk, kad jaudiniesi, nes nežinai, kaip jie tarpusavyje sutars.

Paklausk apie savo vaiko baimes. Jo gyvenime bet kokios permainos yra daug rimtesnės, negu suaugusiesiems – jis juk priklauso nuo tėvelių, jam sunku pačiam susidoroti su iškylančiais sunkumais. Greičiausiai jis bijo, kad mylėsi jį mažiau, kad jis nepatiks tavo išrinktajam, kad anas nemylės, kaip tu. Pakalbėk su vaiku apie viską, kas rūpi jums abiems.

Pažintis

Supažindinti vieną su kitu du brangiausius žmones mamai nebus taip sudėtinga, jeigu tik ji nustos jaudintis. Esmė ta, kad vaikai labai gerai jaučia suaugusiųjų nuotaikas ir emocijas. Mažyliui mamos nerimas ir baimė suprantami net ir tada, jeigu išoriškai ji stengiasi to neparodyti.

Jeigu per daug baiminsies dėl to, kaip pavyks pirmasis susitikimas, vaikas perims tavo nerimą ir taip pat pradės baimintis. Vaikai tokiose situacijose ima spyriotis, neklausyti ir panašiai, tad pirmasis susitikimas gali būti labai įtemptas. Kaip sakė Karlsonas, ramybės, ramybės ir dar kartą ramybės...

Nepažeisk šeimos hierarchijos

Labai dažnai mamos daro vieną ir tą pačią klaidą – vaiko interesai joms svarbiau už jų pačių. Mus dar vaikystėje išmokė, kad pirmiausiai turima pagalvoti apie kitus, o tik po to apie save. Jeigu tie „kiti“ yra vaikai, lyg ir savaime suprantama, kad visa, kas geriausia, turi tekti jiems. Iš tiesų tavo asmeninis gyvenimas neturi nukentėti dėl to, kad esi mama.

Tai, žinoma, nereiškia, kad tau nereikia rūpintis savo mažyliu, skirti jam laiko ir dėmesio, tačiau visur reikia saiko, pusiausvyros. Atimti iš savęs galimybę turėti vyrą tik dėl to, kad turi vaiką – tai nesąmoningai pykti ant jo, kad negali savęs realizuoti kaip moteris. Ir pati jausiesi kalta, ir vaikas. Jis neturi būti svarbiau už vyrą – tada ir sūneliui ar dukrytei bus lengviau susitaikyti su tavo sprendimu.

Kada ir kaip supažindinti?


Supažindinti reikia iš anksto, o ne tada, kai prasideda persikraustymai. Tegul vyras dažniau užsuka į svečius – taip vaikas galės priprasti prie naujo žmogaus, ir, jeigu nuspręsite gyventi visi kartu, lengviau su tuo susitaikyti.

Kada jie bus šiek tiek pažįstami, suorganizuok ekskursiją, pasivaikščiojimą ir pan.

Patartina prieš persikraustymą visiems pakalbėti apie laukiančius pokyčius. Venk kraštutinumų – tiek prašyti vaiko leidimo, tiek griežtai konstatuoti faktą.

Jeigu jie nesutarė

Turėk omenyje, kad iš pirmo karto jiems gali ir nepavykti. Tai nėra katastrofa, todėl įvykių skubinti nereikia. Vaikas turi teisę įsižeisti dėl tavo sprendimo, pykti ir nusiminti, tačiau tai nereiškia, kad darai kažką ne taip. Jeigu leisi vaikui išlieti savo emocijas, bendrą kalbą jie ras daug greičiau.

Svarbiausia prisiminti, kad neturi savęs kaltinti, nes katės jausmas situaciją tik pablogina. Tie, kurie teisinasi, suteikia teisę kitiems įsižeisti. Nekaltink savęs ir neskubink įvykių. Kritiniu metu pasiguosk, kad po metų ar dvejų niekas šių ašarų jau nebeprisimins.

Mama, aš tavęs niekam neatiduosiu!

Papildomų rūpesčių kyla mamytėms, auginančioms 3–4 metukų vaikus. Tokiame amžiuje formuojasi vyro ir moters santykių pagrindas, ir mažylis ima labai pavydėti savo mamos bet kokiems vyrams, tačiau tai nėra priežastis likti vienai. Tiesiog reikės tiek tavo, tiek būsimojo vyro kantrybės ir supratimo.

Nereikia žaisti su vaiku, kelti jo aukščiau už išrinktąjį. Suprantamai paaiškink sūneliui, kad jis yra tavo vaikas, o tas kitas – tavo naujas vyras. Nieko čia nepadarysi. Kada jis suaugs, taip pat turės žmoną, kurią labai mylės.

Jeigu jau gyvenate kartu

Kai parengiamasis etapas jau praeityje, kyla klausimas: o kaip gi vadinti naująjį tėtį? Nereikia vaiko versti vadinti savo antrojo vyro tėčiu (daug dažniau tai reikalinga patiems suaugusiesiems, kad susikurtų idealios šeimos iliuziją).

Vaikui reikia aiškumo. Jeigu mažylis turi tėtį, su kuriuo palaiko ryšius, naujasis „tėtis“ tik trikdys, tad prasidės nerimas, baimės ir abejonės. Geriau patėvį vadinti vardu – šeima dėl to nė kiek nesusilpnės, o tikrumo ir ramybės bus daugiau.

» Rašyti komentarą
» Komentarai
moteris
2012-08-18 17:37
man buvo 17m,kai mama nieko nesakius parsivede vyra namo.ne vyra o demona.kai man suejo 18 jis pasake kad jau galiu ieskot ir savo gyvenimo!jis!tada istekejau uz pirmo pasitaikiusio gerbejo is pykcio mamai.meciau mokslus.mama tylejo.kokia as tada padariau nepataisoma klaida!bet uz tai pati uz savo vaikus esu kaip pantera
Joe
2012-07-15 11:58
Vaika kaip koki "gyvyna" pratint. Slykstu.
Missy
2012-03-16 15:32
mano mama, tai nieko nesake... is vis, Viena diena atejo vyriskis (kuri matem pirma karta) ir jis pasiliko manau tai labai neteisinga, nes mes jo paniskai bijojm, juk svetimas zmogus.
Mise
2012-03-15 08:30
Laura, o kiek vaikui metų buvo, kai teko pažindintis?
Laura
2012-03-14 23:53
Mano taip pat nesusidraugavo jau 8 metai