Skyrybos: kai vaikai nenori permainų (II dalis)

Santuokos subyra, kadaise vienas kitą mylėję žmonės pasuka skirtingais keliais, tačiau vaikai niekur nedingsta, jie visuomet lieka. Jei ne fizine, tai bent emocine prasme. Gyvenimas juda į priekį: atsiranda nauji jausmai, susikuria nauja šeima. Ką daryti, jei vyras taip pat turi vaikų? Jei tavo vaikas kategoriškai atsisako turėti broliuką ar sesutę? Kaip elgtis su naujais šeimos nariais: ar galima juos bausti, kai jie nusikalsta, o gal tai ne tavo pareiga?

Kai naujas vyras nejaučia šiltų jausmų vaikams

“Mes gyvename trise: aš, mano vaikas (iš pirmosios santuokos) ir naujas vyras. Viskas lyg ir neblogai, tačiau matau, kad vyras nejaučia meilės mano dukrai. Jis gali pažaisti su ja namuose, tačiau kai aš esu užsiėmusi, o dukra nori į lauką – vieni jie niekuomet neišeina. Aš mylių tą žmogų, tačiau ir dukrai reikia daug dėmesio”.

“Mano dukrai 8 metai. Su jos tėčiu kartu gyvenome ilgai, o išsiskyrėme tik prieš porą metų. Prieš metus ištekėjau už savo vaikystės draugo. Kadangi jis yra buvęs mūsų namuose ir dukra jį pažįsta – santykiai tarp jų visuomet buvo puikūs. Jie ir dabar tokie: dukrai patinka su juo leisti laiką, tačiau... Tapęs patėviu jis nustojo būti jos draugu. Pradėjo ją auklėti, o auklėjimas, jo nuomone – tai draudimai ir reikalavimai. Neretai jis pakelia balsą ir net nepasikuklino išvadinti ją kvaile. Aš matau, kad vyras neteisus, kad mergytei reikia pagyrimo, paramos ir paskatinimo. Man baisu įsivaizduoti, kokią įtaką toks auklėjimas padarys mano dukrai”.

Vyras veda moterį, nes myli ją, o ne jos vaikus, pagimdytus nuo kito vyro. Žinoma, vaikas yra neatsiejama dalis mylimos moters, su kuria norisi kurti ateitį. Tačiau vaikas atima labai daug mamos laiko ir dėmesio, todėl antrasis vyras jaučiasi tarsi atstumtas. Retas kuris svetimo vyro vaiką geba priimti kaip savą, ir nereikėtų to iš jo reikalauti.

Įprastai moterys tikisi, kad vyras stengsis užmegzti kontaktą su vaiku, o kai taip nenutinka, pradeda jį kaltinti. Bet tiesa tokia, kad ne visuomet tas kontaktas tarp žmonių atsiranda (bent jau ne taip greitai) ir juntamas spaudimas dar labiau pablogina padėtį. Ieškokite kompromiso. Kiekviena moteris intuityviai gali rasti savitą, individualų priėjimą prie abiejų pusių. Paskirstyk savo laiką, kurį praleisi tik su vaiku ir tik su vyru. Aplamai, bet kokios permainos turi eiti palaipsniui, nes tik tuomet jos iššauks minimalų pasipriešinimą.

 

  • Leisk vaikui išreikšti savo jausmus. Nekritikuok vaiko požiūrio ir neversk jo rūpintis naujais šeimos nariais. Vietoje to, kad aiškintum vaikui, ką jis turi jausti ir ko ne, pasistenk jį paprasčiausiai suprasti.
  • Nevenk prie vaiko rodyti jausmų vyrui. Tegu jis mato, kokia laiminga jautiesi su naujuoju vyru. Tik nepersistenk: vaikai neturėtų būti tavo intymaus gyvenimo stebėtojais.
  • Sukurk naujų šeimos tradicijų. Renkite linksmas iškylas, eikite pasivaikščioti, į kiną ar tiesiog suvalgyti ledų šeštadienio vakarais.
  • Sukurk aiškias elgesio taisykles. Leisk vaikui aiškiai suprasti, kiek jis turi laisvės ir kiek atsakomybių. Tokiu būdu išvengsi netikėtų konfliktų, pasibaigiančių žodžiais “kai nebuvo to vyro, su tavim buvo geriau gyventi”.
  • Kalbėkis su vaiku. Nuolatos primink vaikui, kad jis visuomet tau buvo ir bus svarbiausias žmogus, kurį visada išklausysi ir jam padėsi. Nesuteik vaikui pagrindo kovoti su savo vyru dėl tavo dėmesio.
  • Nekovok su pykčio priepuoliais. Kartais įpykę vaikai gali pasakyti labai skaudžius žodžius, pavyzdžiui “aš tavęs nebemyliu ir nebenoriu su tavimi būti”. Neturėtum pulti į paniką. Paklausk vaiko, kodėl jis taip jaučiasi ir patikink, kad tavo jausmai jam nė kiek nepasikeitė.
  • Pasikalbėk su vyru. Paaiškink jam, kaip auklėji savo vaiką. Pasakyk, ko iš jo tikiesi ir kokie veiksmai tau yra nepriimtini.
  • Organizuok šeimyninius “posėdžius”. Jų metu visi kartu aptarinėkite praėjusią savaitę ir ateinančios savaitės planus. Tokie pasisėdėjimai turi malonūs ir suartinti žmones, todėl galite užsisakyti picų ar pasigaminti skanių užkandėlių, o vėliau visi kartu pasižiūrėti nuotaikingą filmą.

 

Kai šeimoje atsiranda naujas brolis ar sesė

“Mūsų santuokai jau beveik 5 metai. Mano vyras turi du vaikus: vienas – jau studentas, o kitas dar mokosi mokykloje. Vaikams užtenka ir pinigų, ir bendravimo su tėvu, O štai su buvusia jo žmona šiek tiek sunkiau, kadangi ji konservatyvių pažiūrų ir mano, kad vaikų tėvas turi gyventi su tikrąja šeima. Aš laukiuosi vaikelio ir susimąsčiau: ar reikia apie tai pranešti buvusiajai? Ar reikia pasakyti vyro vaikams, kad netrukus jie turės broliuką ar sesutę?”

Sunku įsivaizduoti situaciją, kurioje buvusi žmona, likusi viena su dviem vaikais, teigiamai žiūrėtų į naujai gimsiantį buvusio vyro ir kitos moters vaiką. Kai pats nesusikuri asmeninės laimės, svetima gali skaudžiai žeisti. Be to, kūdikio atsiradimas gali reikšti, kad buvęs vyras neskirs nei tiek dėmesio, nei tiek pinigų, kiek skirdavo vaikams iš pirmos santuokos iki šiol.

Jei po skyrybų vyrui pavyksta išlaikyti šiltus santykius su vaikais, tuomet buvusiai žmonai ir vaikams naujieną apie būsimą kūdikėlį turėtų pranešti būtent jis. Reikia suprasti, kad tokia situacija vaikus gali traumuoti, todėl bet kuriuo atveju būtina jiems paaiškinti, kad nepaisant permainų, tėvo jausmai jiems nepasikeis. Ir nereikia nusiminti, jei iš pirmo karto nepavyks, nes vaikiškas pavydas yra įprastas ir neišsiskyrusiose šeimose.

“Aš esu našlys. Auginu dvynukus: 7 metų berniuką ir mergaitę. Neseniai vedžiau nuostabią moterį, kurią labai myliu. Ji augina 8 metų sūnų. Mūsų vaikai ne itin gerai sutaria, o manęs posūnis tiesiog pakęsti negali, todėl keršija už tai mano vaikams. Jis įžeidinėja, daro niekšybes ir t.t. Kai vaikai man skundžiasi, o aš stengiuosi pasikalbėti su jų skriaudėju, žmona staiga stoja savo vaiko pusėn ir jau kelis kartus už blogus jo poelgius yra neteisingai nubaudusi mano vaikus. Visa ši situacija labai neigiamai veikia mūsų santykius: dažnai pykstamės, o paskui verkiam ir prašome vienas kito atleidimo. Mes puikiai suvokiame, kad vaikai tiesiog manipuliuoja, stengdamiesi mus supykdyti ir išskirti, bet pasiduodam akimirkos emocijoms ir jie nugali”.

Dažniausiai peštynės tarp netikrų brolių ir seserų kyla konkuruojant dėl tėvų dėmesio. Kurios nors pusės gynimas tik dar labiau provokuoja vaikus elgtis netinkamai. Todėl iškilus tokiai problemai, nereikėtų ginti nei vienos kariaujančios pusės. Pasinaudok laikinos pertraukos metodu, kurio metu ramiu balsu vaikams pasakyk: “Dabar išsiskirstysite kiekvienas į savo kambarį ir būsite ten iki tol, kol nenusiraminsite ir negalėsite ramiai visko aptarti”.

Kad išvengtum vaikų manipuliacijos į pagalbą pasitelkiant peštynes, išeik iš kambario, kad vaikai tavęs neįtraukti į tą kovą. Niekuomet nelygink vaikų. Frazė “Pažiūrėk, kad gerai pasielgė tavo brolis” - iššaukia vaiko norą sugadinti brolio pasiekimus. Vietoje to nuolatos skirk laiko kiekvienam vaikui atskirai, kad negirdinti pašaliniams jie galėtų pasipasakoti apie savo savijautą.

» Rašyti komentarą
» Komentarai
Taip
2011-12-14 20:30
Sutinku su jumis.
Mirta
2011-12-14 19:30
Neįsivaizduoju ir aš.
Beata
2011-12-14 17:03
O aš neįsivaizduoju kaip išvis galima gyventi su vyru kuris nepripažįsta tavo vaikų
Lur
2011-12-14 16:48
Čia rašoma, kad vyras pamilsta moterį o ne jos vaikus. Taip, tiesa. Bet pagarbą jis tiesiog privalo jausti ne tik moteriai bet ir jos vaikams. O kai yra pagarba, neatsiranda tokių problemų
Ilona
2011-12-14 16:07
Kaip mano mama pasakė "vetimi vaikai visuomet ir bus svetimi. Gali su jais gražiai sutarti, bet niekada nepajusi jiems tokios meilės kaip tikriems vaikams". Taigi nereikia tiketis stebuklu