Populiarūs stereotipai apie moteris: kaip su jais kovoti?

Moterys kasdien susiduria su kritikos ir negatyvumo lavina. Kaip pastebi psichologai, dėl šių ir daugelio kitų problemų neretai kalti stereotipai apie dailiosios lyties atstoves. Kokie iš jų dažniausi ir kaip su jais kovoti?
 
„Moters turi elgtis kukliai ir paklusti vyrui“
 
Su tokiu požiūriu moterims gali tekti susidurti ir darbe, ir namuose. Ypač tai pasakytina apie tas, kurioms 20-25 metai, kurioms tenka derinti mokslus ir darbą, arba tas, kurios ką tik baigė mokslus ir tik neseniai įsidarbino. Tipiška situacija: jauna darbuotoja siūlo kolektyvui savo idėjas, nori prisiimti dalį sudėtingesnių užduočių, tačiau patys bendradarbiai (vyrai) ją „nusodina“: „Moteris turi būti kukli, o jei tu darbe taip reiškiesi, tai ir namie turbūt viskam vadovausi tu? Ar tau to reikia?“
 
Vyrai labai dažnai nežiūri į moterį rimtai, ypač jeigu kalbama apie jauną specialistę.
 
Ką daryti? Išanalizuokite situaciją. Už tokių žodžių paprastai slypi noras manipuliuoti baimės jausmu: „Tu juk bijai, kad nerasi tinkamo vyro, kad neištekėsi? Tavo galimybės tai padaryti bus didesnės, jei būsi kukli, klusni. Kad priprastum, elkis taip ir darbe.“
 
Bet tai – apgaulė. Santykiai šeimoje nėra tas pats, kas santykiai darbe. Jūs – daugialypė asmenybė, ir galite pasirinkti situaciją atitinkantį elgesio modelį. Santykių tvirtumo šeimoje pagrindas – ne klusnumas, o meilė ir tarpusavio pagarba.
 
Pagalvokite: kas būtent nori, kad būtumėte klusni ir kukli? Ir ko kiekvienas iš jų tikisi? Kas bijo jūsų konkurencijos? Kas jums moka? Kieno nuomonė jums svarbi? Nuo ko norėtumėte laikytis atokiau? Blaiviai įvertinkite aplinkybes, atskirkite darbą ir namus.
 
Juk yra nemažai pavyzdžių, kai darbe moteris – gerai apmokama specialistė, griežta viršininkė, o namie – mylinti ir mylima žmona, rūpestinga mama.
 
„Ji pasiekė kažko per lovą“
 
Kai tik moteriai ima sektis ir ji pradeda kopti karjeros laiptais, jos bendradarbiai (ir vyrai, ir moterys) ima svarstyti, kad jai padėjo visai ne jos darbštumas ir protas. Jie nesako viso to jai tiesiai į akis, o šnabždasi tarpusavyje, bet taip, kad ji išgirstų. Dėl tokių apkalbų dalis kolektyvo gali visiškai nustoti su ja bendrauti, piktai į ją šnairuoti, ir mėtyti nepadorias užuominas. Dirbti tokioje aplinkoje sunku, todėl kyla noras išeiti kitur. To daryti nereikia. Supraskite: kažkas jums pavydi, kažkas jiems pataikauja ir negalvoja savo galva. Ir visai nesvarbu, ar dirbsite jūs, ar kuri kita moteris – kalbos bus tos pačios.
 
Ką daryti? Nesiteisinkite ir nesistenkite susidraugauti. Tie, kurie visa tai aptarinėja, ieškos prie ko prisikabinti, džiaugsis kiekviena jūsų klaida ir nesėkme. Geriau palaikyti gerus santykius su tais, kurie jus vertina kaip specialistę.
 
„Moterys – nelogiškos, joms negalima patikėti analitinio darbo, jos per daug emocionalios“
 
Toks požiūris dažniausiai būdingas vyriškam kolektyvui, jis bijo, kad moteris sujauks visas kortas ir nieko nesugebės, net jeigu ji ir turi daug patirties: „Tu – moteris, ir tuo viskas pasakyta.“
 

Ką daryti? Apgalvokite, kaip įgyvendinti projektą, parodykite savo pasiūlymus viršininkui. Vieno gerai apgalvoto projekto paprastai patenka, kad požiūris pasikeistų.
 
„Jaunos ištekėjusios merginos negalima priimti į darbą, nes ji vis tiek greitai išeis motinystės atostogų“
 
Labai tipiška situacija: ne tik išsilavinimą, bet ir darbo patirties turinčios jaunos moters nenori priimti į darbą, jeigu ji neseniai ištekėjo ir dar neturi vaikų. Darbdaviai net neslepia savo nuogąstavimų: „O kas, jeigu ji padirbs pusę metų ir išeis motinystės atostogų?“
 
Ką daryti? Jei artimiausią pusmetį pastoti tikrai neketinate, pamėginkite tuo įtikinti savo darbdavį. Įsiprašykite „bandomajam laikotarpiui“. Jeigu darbdavį trikdo tik pats faktas, kad esate jauna ištekėjusi darbuotoja, tai – diskriminacija dėl šeimyninės padėties.
 
„Sėkminga karjeristė iš vyrų reikalaus per daug“
 
Dėl šio stereotipo išsiugdo nevisavertiškumo kompleksas. Neretai nutinka taip, kad vyras atsisako susitikinėti su moterimi tik dėl to, kad ji uždirba daugiau: „Tavo reikalavimai ir poreikiai bus per dideli, tu juk daug uždirbi, o aš tiek nepatempsiu“.
 
Tiesiog ne visada suprantama, kad sėkmės karjeroje pasiekusios moterys tik nori mylėti ir būti mylimos, ir joms ne taip svarbu, kiek uždirbs antra pusė.
 
Ką daryti? Jeigu vyras jums brangus, paaiškinkite, kokių tikslų siekiate, kokios jūsų vertybės ir ko tikitės. Pasikalbėkite apie tikslus, vertybes ir planus, aptarkite, kas jus sieja, atsižvelkite į vyro pajamas ir nereikalaukite, kas kasdien vestųsi jus į prabangų restoraną, o per kiekvienas atostogas vežtųsi į brangų kurortą.  Poros tarpusavio santykiai netaps stipresni, jei nuolat priekaištausite vyrui dėl jo mažesnių pajamų.
 
„Jei moteris uždirba daugiau už vyrą, ji neištikima“
 
Šis stereotipas atsirado visai neseniai: jei moteriai pakėlė  atlyginimą ar ji buvo paaukštinta, vyras ima ją įtarinėti neištikimybe – juk tų, kurie išlaiko savo meilužę, ne taip jau ir mažai (o ir sėkmingų moterų, išlaikančių meilužius, netrūksta...). Vis dėlto taip nutinka ne visada: kai kurioms didesnė pajamos viso labo reiškia, kad šeima gyvens geriau. Moterų būna skirtingų.
 
Ką daryti? Suprantama, kalbėtis. Paaiškinti, kas jums iš tikrųjų svarbu ir aptarti šeimos biudžetą, pajamas ir išlaidas.
 
„Būtina ištekėti iki 25 metų, antraip moteris bus nelaiminga“
 
Taip dažniausiai mąsto tos, kurių vaikystė prabėgo nedideliame mieste ar kaimo vietovėje, kur nusistovėjusi patriarchalinė santvarka. Vidinis konfliktas kyla dėl to, kad atvykusi į didmiestį, mergina vis dėlto pirmiausiai nori baigti mokslus, rasti gerą darbą, ir tik po to kurti šeimą, o ne skaičiuoti kiekvieną centą, bet ištekėti.
 
Ką daryti? Pirmiausia – leisti giminaičiams suprasti, kokie jūsų artimiausi planai, pateikti pavyzdžių iš artimųjų gyvenimo, kai šie pirmiau pasiekė profesinės sėkmės, ir tik po to sukūrė laimingą šeimą. Jeigu giminės nesupranta, iš viso nereikia nieko aiškinti – nuomonės jie greičiausiai vis tiek nepakeis, o jūs tik susigadinsite nervus. Sau reikėtų išsianalizuoti ir pasistengti suprasti, kodėl jie taip kalba, kokios jų vertybės.

» Rašyti komentarą