Pavojai, tykantys šaltuoju metų laiku

Šaltuoju metų laiku (rudenį ir žiemą) išauga sergamumas ūmiomis infekcinėmis ligomis. Daugelio iš jų tikrai galima (ir būtina) išvengti. Atšalus orams, lengva pasigauti net tik slogą ar gerklės skausmą, bet ir virusinę virškinamojo trakto ligą (pavyzdžiui, rotavirusinę infekciją, arba vadinamąjį žarnyno gripą).

Labiausiai paplitę žarnyno virusinių ligų sukėlėjai yra rotavirusas, kalcivirusas ir astrovirusas.

Kalcivirusas ir astrovirusas

0,2–6,6 % visų atvejų dėl vaikučių viduriavimo kaltas būna kalcivirusas. Astrovirusui kaltė tenka už 2–8 % atvejų.

Į vaiko organizmą virusas patenka nenusiplovus rankų, per burną su maistu ir vandeniu. Po paros ar trijų galima pastebėti, kad pasireiškia šie simptomai:

  • Aštrūs pilvo skausmai;
  • Pykinimas, vėmimas, viduriavimas (kartais iš šių trijų simptomų pasireiškia tik paskutinis);
  • Skystos, vandeningos išmatos;
  • Pusei ligoniukų temperatūra pakyla iki 38 laipsnių ir laikosi maždaug dvi dienas.

Gyvybei pavojingą dehidrataciją astrovirusas ir kalcivirusas sukelia gana retai, tačiau kadangi neįmanoma „iš akies“ nustatyti infekcijos sukėlėjo, turėtum nieko nelaukdama iškviesti mažyliui gydytoją.

Rotavirusas

Šaltuoju metų laiku galima susirgti vadinamuoju žarnyno gripu. Šios infekcijos sukėlėjas yra rotavirusas. Jis itin aktyvus žemoje temperatūroje ir dažniausiai puola mažus vaikučius.

Rotavirusas labai paplitęs. Gaila, tačiau nuo jo apsisaugoti labai sudėtinga – nei asmeninės higienos taisyklių laikymasis, nei virinamas vanduo negali šimtu procentų užtikrinti, kad mažylis neužsikrės.

Liga gali pasireikšti skirtingai: kartais aplinkiniai nė neįtaria, kad vaikutis kažkuo serga, o būna ir taip, kad liga kone iš karto smogia visa jėga.

Rotavirusinis gastroenteritas prasideda nuo pakilusios temperatūros. Gali pasireikšti sloga, kosulys, po to prisideda pykinimas ir vėmimas, viduriavimas (tuštinamasi vandeningomis išmatomis iki 15 kartų per parą ir dažniau). Kuo mažesnis vaikas, tuo ryškesni intoksikacijos ir dehidratacijos požymiai.


Vos tik pastebi išvardintus ligos simptomus, nelauk ir kviesk gydytoją: tik jis gali nustatyti, ar namų sąlygomis pavyks atkurti skysčių balansą. Gali būti taip, kad vaikutį vis dėlto teks paguldyti į ligoninę, kur jam suteiks būtinąją pagalbą, padarys lašinę ir stebės būklę.

Rehidracija – pagrindinė kovos su rotavirusiniu gastroenteritu priemonė, nes veiksmingų vaistų, deja, nėra. Liga, ypač pirmaisiais dvejais gyvenimo metais, progresuoja labai greitai. Per keletą valandų organizmas netenka labai daug skysčių, todėl būtina duoti sūneliui ar dukrytei kas 15–20 minučių po šaukštą specialaus tirpalo arba virinto vandens.

Sunkiausia pakelti pirmąjį rotavirusinio gastroenterito epizodą. Po to organizme pradeda gamintis antikūnai, kurie, kitą kartą susidūrus su liga, apsaugo, neleidžia jai progresuoti. Porą kartų persirgęs vaikutis tampa jai atsparus.

Nuo ratovirusinio gastroenterito galima ir pasiskiepyti (jeigu nori tai padaryti, kreipkis į pediatrą). Kadangi šie skiepai nėra privalomi, tau pačiai teks tuo pasirūpinti. Gydytojas apžiūrės vaikutį ir pasakys, kur galima gauti vakciną, atsakys į tau iškilusius klausimus. Skiepytis atskirai eiti nereikės – vakcinuojama drauge su kitomis, privalomomis, vakcinomis.

Pirmą kartą  paskiepyti vaiką galima tada, kai jam sueina pusantro mėnesio. Antrą dozę jis turėtų gauti dar nesulaukęs pusės metukų. Anksti skiepytis patartina dėl to, kad pirmaisiais mėnesiais rotavirusas yra itin pavojingas, o vakcina padeda apsisaugoti nuo labai didelių nemalonumų.

Pažink savo priešą

Rotavirusą medikai pirmą kartą aptiko 1974 metais. Tokį pavadinimą mikroorganizmas gavo dėl savo panašumo į ratą (iš lotynų kalbos „rota“ – ratas).

Rotavirusai skirstomi į septynias grupes (A–G). Daugiau nei 90 % visų rotavirusų, kuriais užsikrečia žmonės, priklauso pirmajai. Ligą platina ja sergantys ligoniai ir infekcijos nešiotojai. Šie mikroorganizmai yra labai gudrūs ir atsparūs – jie gali laikytis ant baldų, rūbų ir daiktų, išlikti gyvybingi apie vieną mėnesį. Kita nemaloni infekcijos ypatybė yra ta, kad viename grame sergančio žmogaus išmatų yra apie 10 trilijonų virusų, o užsikrėsti užtenka ir 10–100 viruso dalelių – nenuostabu, kad atėjus žiemai prasideda tikra epidemija, o liga negailestingai pakerta tiek didelius, tiek mažus.

Virusas į organizmą patenka enteraliniu būdu (per burną). Kai kurie įsitikinę, kad ir oro lašeliniu. Baltyminis viruso apvalkalas daro jį atsparų fermentams, tulžiai, rūgščiai skrandžio terpei, tad mikroorganizmai be jokių problemų patenka į žarnyną ir įsiskverbia į gleivinės paviršiaus ląsteles, čia dauginasi ir sukelia uždegimą. Ląstelės praranda gyvybingumą ir nebeatlieka savo funkciją, todėl sutrinka virškinimas, įsiurbimas, motorika.

Paprastai susirgus per 12–24 valandas pasireiškia pagrindiniai ligos simptomai: daugkartinis tuštinimasis vandeningomis išmatomis ir vėmimas, pakyla temperatūra. Organizmas netenka daug skysčių. Rotavirusinis gastroenteritas tęsiasi nuo savaitės iki 10 dienų, dažniausiai nuo jo pasveikstama. Didžiausią grėsmę, kaip jau ir minėta, jis kelia kūdikiams ir mažiems vaikams.

Specifinio gydymo nėra. Vienintelis išties veiksmingas apsisaugojimo būdas yra vakcinacija, tačiau ir ji negali užtikrinti, kad mažylis nesusirgs – ji tik  90 % sumažins sunkios ligos tikimybę, o tai reiškia, kad pasiskiepijus gultis į ligoninę greičiausiai nebeprireiks.

» Rašyti komentarą
» Komentarai
regina
2012-02-24 16:32
rotavirusas tai tikrai labai siaučia. Visa šeimyna persirgo
Lauryna
2012-02-24 13:43
Jetus,iš kur tų virusų tiek daug?
Ugnė
2012-01-17 09:09
Labai bjaurus dalykas.
Vikulė
2012-01-17 08:48
Labai ačiū!