Nežinai, ar būsi gera mama? Įsigyk šunį!

Vaikams naminis gyvūnėlis tampa puikiu atsakomybės ir savarankiškumo išbandymu, tačiau nereikia manyti, kad keturkojis bičiulis reikalingas tik jiems. Taip, jis labai pravers ir poroms, mąstančioms apie šeimos pagausėjimą. Jos gali „pasitreniruoti“ ir suprasti, ar yra pasirengusios žengti šį svarbų žingsnį. Jeigu nelaikai gyvūnų ir nori vaiko, pirmiau pasitreniruok su katyte arba dar geriau – su šuneliu. Tada įsivaizduosi, kas tavęs laukia.

Sakysi, beprotiška mintis? Visai ne. Žinoma, suprasti, ką reiškia būti mama, galėsi tik pagimdžiusi sūnelį arba dukrytę, tačiau įveikti „parengiamąjį kursą“ galima ir taip. Vaikutis tau pateiks daug daugiau malonių (ir nelabai) staigmenų, tačiau laikydama augintinį tu pagaliau suvoksi, kad ant tavo pečių gula didžiulė atsakomybė.

Aptarkime dešimt momentų, kuriuos pirmiausiai išgyvensi su keturkoju draugu, o po to – su mažyliu.

Šuo ne iš šio, nei iš to ims triukšmauti naktį ir neleis miegoti.

Tarkim, Tobį ėmė graužti liūdesys. Ką jis daro? Žinoma, ima inkšti ir kaukti. Jeigu šuo įprato reikšti savo emocijas kitokiais būdais, jis gali pradėti brazdenti duris, kramtyti grindjuostes. Na, o jeigu vakarinio pasivaikščiojimo metu tavo augintinis tau nematant prarijo ką nors, ko nederėjo, būk tikra, kad naktį ramiai neišsimiegosi.

Šuo, kaip ir vaikas – idealus nuotraukos personažas. Socialiniuose tinkluose tokios fotografijos sulaukia daugiausia dėmesio.

Beveik visi naminių gyvūnėlių šeimininkai, ypač tie, kurių mažieji draugai dar nespėjo ūgtelėti, yra tvirtai įsitikinę, kad šie nusipelnę, jog jų grožį išvystų kaip galima daugiau žmonių (ir visai nesvarbu, ar tai bus YouTube, ar Facebook). Lygiai tas pats vyksta, kai keturkojo augintojas sulaukia šeimos pagausėjimo. Visi draugai, pažįstami ir atsitiktiniai lankytojai gali pamatyti šimtus beveik niekuo viena nuo kitos nesiskiriančių nuotraukų. Gerai, jeigu ten bus tiesiog mažylio šypsena (o juk būna ir taip, kad publikuojamas sauskelnių turinys, norint išgirsti kompetentingesnių tėvelių nuomonę).

Šuo yra visiškai priklausomas nuo tavęs

Nežiūrint į tai, kad šunims (kitaip nei vaikams) nereikia padėti valgyti (su šia užduotimi jie puikiausiai susidoroja ir patys), tačiau kalbant apskritai – jie yra visiškai priklausomi nuo tavęs. Tu esi reikalinga. Kas gi kitas pirks maistą ir įdės jo į dubenėlį? Šuneliui nuolat reikia bendravimo ir padrąsinimo, ir, žinoma, reguliarių pasivaikščiojimų. Augintinio poreikius būtina patenkinti visiškai, nesitikint, kad tai „palauks“, kad dabar „nesinori“ arba „netinkamas metas“ – priešingu atveju verta susimąstyti, ar tikrai esi pasiruošusi auginti savo pačios vaiką.

Šuo – puikus pretekstas užmegzti pokalbį

Išklausyti daugybę aplinkinių ir nepažįstamų patarimų – taip pat. Jeigu jau įsigijai šunį, būk pasirengusi, kad kiti keturkojų augintiniai arba šiaip praeiviai užpils tave klausimų lavina. O koks jo vardas? Kokio jis amžiaus? Kaip tu jį išmokei vieno ar kito dalyko? Kantrybės, kantrybės ir dar kartą kantrybės: vaikų darželyje prisiklausysi daug daugiau panašių klausimų, kaip ir išėjusi pasivaikščioti jau ne su keturkoju draugu, o su mažyliu ant rankų.


Šuo – itin simpatiškas sutvėrimas

Augindama keturkojį, tu greitai pamatysi, kaip jis išmoksta gailiai arba prašančiai žiūrėti. O atsispirti tam yra labai sunku – kaip ir vaiko žvilgsniui. Kartais atitrūkti nuo nuo atžalos tampa tiesiog neįmanoma, nes turint laiko labai smagu būnant kartu tiesiog pakvailioti.

Šunims reikia specialios priežiūros

Taip, įprasto šampūno savo keturkojui nenupirksi, kaip ir to, ką valgai tu. Tau teks atsižvelgti į šunelio amžių, dydį ir sveikatos būklę, tvarkyti, jeigu nespėjai išvesti į lauką... Parsivesti ir palikti sau, kad „žinotųsi“, negalima. Jeigu visa tai tavęs negąsdina, tikriausiai ir galimos vaiko „nelaimės“ bei „avarijos“ neatims noro tapti mama.

Šuo gali priversti tave raudonuoti prieš kitus dėl jo elgesio

Daugelis seksualiai aktyvių šunų mėgsta lipti ant visko, kas bent dešimt sekundžių nejuda. Gėdos dėl to jie nejaučia – raudonuoti tenka tau. Apkandžioti vaikai, net jeigu ir buvo įspėti, kad neliestų tavo šunelio, taip pat guls ant tavo sąžinės – juk pasiaiškinti nukentėjusiųjų tėveliams, kad tu čia niekuo dėta, greičiausiai nepavyks.

Dėl šuns kartais tenka atsisakyti savo ketinimų, pakeisti planus.

Su šunimi, kaip ir su mažu vaiku, nueiti galėsi ne bet kur. Kelionę į kiną arba kokį nors renginį tikriausiai teks atidėti gerokai vėlesniam laikui. Nenueisi nei pas draugę, nei į restoraną. Na, o jeigu šuo suserga arba sveiksta po operacijos, artimiausias kelias dienas taip pat turėsi sėdėti namuose.

Šunys moko tvarkos

Tu greitai išmoksi surinkti viską, kas gali sudominti tavo augintinį, ir, žinoma, daug dažniau išnešti šiukšles – juk šunys labai smalsūs, jiems, kaip ir vaikams, įdomus šiukšlinės turinys. Jeigu nori savo papuošalus rasti ten, kur ir pasidėjai, auginant mažylį teks perkelti juos kur nors, kur jis nepasiektų.

Išvykusi į kelionę be šuns, tu jo siaubingai ilgėsiesi

Atostogos nebus tokios malonios, kokių tu tikiesi – juk šalia nebus to, kurį taip myli. Nenuostabu, kad dauguma keturkojų augintojų, kaip ir jaunų tėvelių, arba lieka namuose, arba stengiasi juos pasiimti kartu.

» Rašyti komentarą
» Komentarai
panaceja
2012-03-01 16:49
Panašumų gal ir daug, bet Daivošius teisus. Augintinis yra rimta atsakomybė, o ne eksperimentas ar bandomasis žaisliukas
Marta
2012-03-01 11:52
Kai pagalvoju, tikrai labai daug panašumų
Daivosiui
2012-03-01 08:19
O kam šunį išmest? Manau, viskas paprasta: vaiką auginsi daug ilgiau, nei šunį. Jeigu net su šunimi negali susidorot, tai ką jau bekalbėti apie vaikus. Kritiniu atveju galima šuneliui surasti naujus namus - tereikia noro.
Daivosius
2012-02-29 20:09
Prieš perkant gyvūnėlį gerai pagalvokite. O jei abejojate, ar aplamai norite būti mama - tuomet negimdykite. Jei baiminatės, kad būsite bloga mama - nustokite bijoti, nes vien ši baimė rodo jūsų atsakomybės jausmą. Reiškia būsite gera mama
Daivosius
2012-02-29 20:08
Na, viskas lyg ir teisingai, apart vieno BET: o kas, jei paaiskes, jog negali buti "gera mama" net suneliui? Ismesti suni i lauka? Juk tai atsakomybe maziausiai 10 metu. Be to, kas bus, jei vaikas pasirodys alergiskas suniui?