Naujas tėtis šeimoje: laimė ar išbandymas? (II dalis)

Šeimyninės permainos – didelis išbandymas ne tik suaugusiems, norintiems dar kartą pamėginti susikurti savo asmeninę laimę, bet ir vaikams, kuriems teks prisiderinti prie naujų gyvenimo pokyčių. Ką daryti, kad šios permainos praeitų kuo sklandžiau ir sukeltų mažiau streso visiems šeimos nariams?

Ką daryti mamai?

Jei vaikui ne daugiau nei 3 metukai, pasistenk “tėvelių pakeitimą” padaryti kuo mažiau pastebimą. Vaiką prie naujojo šeimos nario reikėtų pratinti palaipsniui, staiga neatskiriant nuo biologinio tėvo. Klaidą daro tos moterys, kurios naująjį vyrą į namus atsiveda visiškai netikėtai: iš niekur atsiradęs vyriškis vaiką gali gąsdinti. Kur kas geriau, jei vaikas su naujuoju tavo gyvenimo draugu turėtų progų bent retkarčiais pabendrauti, artimiau susipažinti, galbūt net tapti draugais. Tuomet vyro atsikraustymas arba tavo ir vaiko kraustymasis į jo namus sukels mažiau streso, juk tai nebebus kažkoks nepažįstamas įsibrovėlis.  

Šiek tiek vyresniems vaikams be abejonės iškils įvairiausių klausimų, tačiau nereikėtų persistengti ir penkiamečiui mįslingai aiškinti, kad “gyvenimas yra sudėtingas, ir kiekvienas iš mūsų trokšta laimės...”. Geriau pabandyti realiai nusakyti situaciją, labai nesigilint į detales. Jei buvęs vyras išsikraustė į kitus namus, taip ir pasakyk: “tėvelis persikraustė”. Ir nepaisant to, kad skyrybos galbūt nebuvo itin draugiškos ir ant buvusio savo vyro grieži dantį, neturėtum savo asmeninių emocijų perduoti vaikui. Tuo labiau neturėtum vaiko pratinti prie naujojo draugo, į pagalbą pasitelkdama piktybiškus buvusio ir naujojo vyro lyginimus, pavyzdžiui “tavo tėvelis mūsų nesivesdavo į kavinę, o su Tadu mes eisime ne tik į kavines, bet ir į kino teatrą”.

O štai jau paaugusiems vaikams geriau akių nedumti ir viską paaiškinti taip, kaip yra. Jie bus kur kas labiau linkę bendrauti, jei pamatys, kad į juos žiūrima kaip į suaugusius ir kad į jų nuomonę atsižvelgiama. Vaikas turi žinoti, kodėl šeimoje įvyko permainos ir kodėl tavo ir jo paties gyvenime atsirado naujas žmogus, su kuriuo nuo šiol teks leisti laiką. Savaime suprantama, tu ir vėl turėtum vengti buvusio vyro juodinimo vaiko akyse. Tavo tikslas ne pažeminti buvusį vyrą, o pasistengti, kad naujasis vyras greičiau pritaptų ir susidraugautų su tavo vaiku.


Ką daryti naujajam mamos vyrui?

Visi daug kalba apie moteris ir vaikus, į kurių gyvenimą ketina ateiti naujas vyras. Bet tik nedaugelis pagalvoja apie to vyro savijautą, o juk jam tos permainos taip pat labai svarbios. Negana to, kad jis atkeliauja į šeimą, kuri jau turi susikūrusi tam tikras savo tradicijas, jis dar privalo įrodyti, kad yra vertas šios šeimos ir gali būti laikomas “savu”. O kaip tai padaryti?

Visų pirma reikia įsisavinti, kad jis veda ne šiaip moterį, o moterį su vaiku. Ir jei yra nors menkiausia dvejonė, ar jis sugebės tą vaiką pamilti, tuomet reikia sustoti ir gerai pagalvoti, juk tai bus naujoji jo šeima, kurioje mylimi turi būti absoliučiai visi nariai.

Antra – reikia veikti ramiai. Nuoširdūs ir tikri jausmai matomi plika akimi. Jei vaikas pajaus, kad naujasis vyras į šeimą atėjo iš meilės jo mamai, o ne norėdamas sugriauti viską, kas iki šiol buvo pastatyta, tuomet vargu ar jis ims priešintis. Klaidą daro tie vyrai, kurie naujoje šeimoje iš karto nori parodyti savo pranašumą ir ima diktuoti taisykles. Šeima – tai ne vaikų smėlio dėžė, kurioje kiekvienas nori būti karaliumi. Šeima – tai žmonės, kurie visuomet pasiruošę padėti vienas kitam.

Ir vis dėl to, jei konfliktas iškilo ir vaikas priešinasi, nereikėtų elgtis taip pat. Karas šiuo atveju nepadės, o tik dar labiau pablogins situaciją. Būtų kvaila ir naivu manyti, kad vaikas nusileis. O štai jei naujasis vyras pasitelks visą savo ramybę ir mandagumą, šis tas gali gautis, nes kovoti vaikui įdomu tik tuomet, kai jis jaučia pasipriešinimą.
 

» Rašyti komentarą
» Komentarai
Lika
2011-11-28 21:21
Jūrate, užjaučiu... Sudėtinga,kai niekas nepadeda, o jeigu dar ir kliudo - iš viso baisu.
Jurate
2011-11-28 19:46
Siga pasiseke tau. Mano istorija buvo kitokia. Vyras kategoriskai draude vaikui matytis su nauju mano draugu ir pastoviai pasakodavo apie ji visiskas nesamones noredamas nuteikti vaika. Labai apmaudu, bet sunus niekada taip ir nepamilo to zmogaus
Siga
2011-11-28 19:40
Beje, galiu padėkoti ir buvusiam vyrui, kuris vaikui neskiepijo priešiškumo naujam mano širdies draugui. Manau teigiami žodžiai prisidėjo prie greitesnio apsipratimo
Siga
2011-11-28 19:39
Aš pati išsiskyriau ir ištekėjau antrą kartą. Mano naujasis vyras iš pradžių tapo vaikui draugu (jie kartu eidavo į kiną, paspardyti kamuolio ir t.t.), o tik tuomet mes pradėjome gyventi kartu. Iki mūsų santuokos mano mylimas vyras tapo mylimu žmogumi ir mano sūnui, taigi jokių problemų ar nesklandumų neiškilo
Gilė
2011-11-28 19:16
Labiausiai sutinku su gale išdėstytomis mintimis.