Naujas tėtis šeimoje: laimė ar išbandymas? (I dalis)

“Mano mama ištekėjo” - pasakė kartą vienas mano sūnaus darželio grupės vaikas. Auklėtoja žinoma džiaugsmingai priėmė šią žinią ir draugiškai paklausinėjo apie įvykusią šventę. Tikriausiai taip pat reaguotų dauguma suaugusiųjų, juk vestuvės – džiugi moters gyvenimo akimirka, tačiau ar pagalvojame, ką šiuo metu išgyvena vaikas? Juk nauja santuoka reiškia ir naujo vyro atėjimą į šeimą.

Apklausus vienos mokyklos mokinius paaiškėjo, kad dauguma, gyvenančių su patėviais, apie juos atsiliepia net geriau nei tie, kurie gyvena pilnoje šeimoje su biologiniais savo tėvais. O 20% mokinių pareiškė norintys, jog mamos nesikankintų su nemylimu vyru ir greičiau skirtųsi bei susirasti kitą vyrą, nes jiems nusibodo nuolatiniai kivirčai ir ašaros. Ir vis dėl to vaikų, kurie yra nepatenkinti tėvų skyrybomis yra daugiau, nei tų, kurie džiaugiasi šeimos pokyčiais.

Įdomu tai, kad vaikai, “gavę” naują tėvelį iki 3 metų, visiškai nuoširdžiai laiko jį tikruoju tėvu, net jei ir nuolatos bendrauja su biologiniu tėveliu. Šiems vaikams turbūt labiausiai pasisekė, nes didieji pokyčiai vyko tokiame amžiuje, kuomet vaiko atmintis sugeba ištrinti negatyvias gyvenimo akimirkas, jei tokių buvo. Taigi naujasis mamos vyras, sėkmingų santykių atveju, vaiko pasąmonėje tampa tikruoju šeimos nariu – tikruoju tėvu, su kuriuo susiję visi jo vaikystės prisiminimai. Vyresniems vaikams situacija kur kas sudėtingesnė: jie prisimena šeimoje kilusius nesklandumus, tėvų skyrybų procesą, vieno iš tėvų išėjimą ir t.t. Paaugęs vaikas emociškai stipriai prisiriša prie artimųjų, todėl naujo žmogaus atėjimas į namus gali būti labai komplikuotas. Psichologai tvirtina, kad 3-7 metų amžiaus vaikai šiuo klausimu labiausiai pažeidžiami: priešingai nei jaunesni vaikai, jie nebegali ištrinti blogų prisiminimų, o kardinalūs pokyčiai šeimoje jiems sukelia didžiulį stresą ir nesaugumo jausmą.


Stresas, kurį sukelia šeimyninės permainos

Psichologai nepaliauja tvirtinę, kad naujo vyro atėjimas į šeimą, vaikui visuomet sukelia stresą. Kaip taisyklė, tarp senojo ir naujojo tėčio yra tik vienas bendras bruožas – tai ta pati lytis, juk retai kada moteris ieškosi pirmojo vyro analogo. Negana to, mama ir pati gali kardinaliai pasikeisti, juk pripažinkime, skirtinguose santykiuose mes skirtingai ir elgiamės. Deja, bet realybė iš tiesų ne itin džiuginanti. Nemaža dalis moterų, ištekėjusių antrą kartą, netikėtai “pereina” į vyro, o ne į vaiko pusę. Kažkodėl moterys ima galvoti, kad joms pasisekė, jog vyras “paėmė” jas su vaiku, todėl dabar jų pareiga labiau prisiderinti, dažniau nusileisti ir tiesiog visais įmanomais būdais išlaikyti santykius. Žinoma, bet kuriuose santykiuose reikalingas abipusis supratimas ir mokėjimas nusileisti, kai to reikia, tačiau visiškas atsidavimas naujojo vyro valiai neatsižvelgiant į savo vaiko interesus gali jį smarkiai traumuoti. Juk tai jo mama – žmogus, kuris iki šiol jį visą laiką gynė, mylėjo ir saugojo. Pažvelkime vaiko akimis: kas kaltas dėl tokių pokyčių? Žinoma, kad naujasis įsibrovėlis – mamos vyras. Psichologai teigia, kad vaikai, išgyvenę tokias permainas, užsidaro savyje arba priešingai – pradeda maištauti. Ir tame nėra nieko stebėtino.

Vyresnio amžiaus vaikai, kurių akyse vyksta visos šios šeimyninės permainos – neretai tampa tikrais maištininkais ir griebiasi agresijos. Ir tai gali tapti tikru išbandymu naujajai mamos santuokai, ypatingai tais atvejais, kai vaikas gerai sutaria su biologiniu tėvu ir nenori jokių permainų. Specialistai tvirtina, kad dėl vaiko priešiškumo, nukreipto prieš naująjį mamos vyrą, 20 atvejų iš 100 vyras negali pritapti ir palieka naująją šeimą pirmaisiais bendro gyvenimo metais. Baisiausia tai, kad vaikas tokioje situacijoje įsivaizduoja, kad jo pareiga – atkeršyti už tokią “mamos” išdavystę. Keista, tačiau net ir tais atvejais, kuomet vaikai nesutaria su savo biologiniais tėvais, išgirdę apie skyrybas ir galimą naują šeimos narį, neretai pakeičia savo nuomonę ir stoja iki šiol ne itin mėgto tėvo pusėn, visais įmanomais būdais bandydami pasipriešinti permainoms.

» Rašyti komentarą
» Komentarai
Gilė
2011-11-28 13:36
Čia tik vaiko požiūris, kad mama jį pamiršta. Kaip ten bebūtų, dar neteko sutikti nė vienos mamytės, kuri pirmiau rūpintųsi savimi, o ne savo mažyliu. Žinoma, tokių atvejų turbūt irgi būna.
Emilija
2011-11-28 12:51
Na, klaida ar ne, bet kiekviena moteris nori būti mylima, todėl ir stengiasi iš visų jėgų (net pataikauja). Vis dėlto jeigu vyras tikrai jos vertas, jis pasistengs tapti ne tik geru sutuoktiniu, bet ir tėvu.
Mama
2011-11-28 11:57
Didžiausia klaida kurią daro moterys, tai pataikavimas naujam vyrui. Kaip turi jaustis vaikas, kurio mama staiga stojo ne į jo, o į svetimo žmogaus pusę?