Muzikos terapija vaikams

Dar visai neseniai mamos prieš miegą dainuodavo savo vaikams lopšines... Šiandien net gydytojai ima dažniau kalbėti apie teigiamą muzikos poveikį žmogaus organizmui, tačiau ši tradicija vis tiek baigiama pamiršti. Greičiausiai pasiteisinsite, kad neturite tam laiko. Ne bėda – muzikos terapiją galima taikyti bet kur ir bet kada.

Kad ji veikia žmogaus nuotaiką ir jausmus, žinoma jau seniai. Muzika padėdavo atsikratyti nervų sistemos ligų, o viduramžiais net buvo taikoma vietoj narkozės. Labiau šiuo fenomenu imta domėtis tik dvidešimtojo amžiaus pradžioje ir prieita prie labai įdomių išvadų: pasirodė, kad klasikinė muzika ir lopšinės vaikus ne tik ugdo, bet ir gydo.

Prieš gerą dešimtmetį atliktas didžiulis muzikos terapijos poveikio tyrimas. Dėl deguonies trūkumo kenčiantiems naujagimiams buvo leidžiama pasiklausyti klasikos – pastebėta, kad po to susinormalizuodavo jų ląstelių fermentų aktyvumas, kvėpavimo dažnis, pulsas ir arterinis kraujospūdis.


Vis dėlto teigiamu poveikiu pasižymi ne viskas, kas „skamba“, tad reikia atsirinkti, ko galima klausytys, o ko – ne. Pavyzdžiui, rokas kūdikiui yra labai kenksmingas.

Išrašant vaikus iš gimdymo namų, mamoms buvo rekomenduojama ir toliau taikyti muzikos terapiją. Vėliau paaiškėjo, kad tokie mažyliai su nervų sistemos pažeidimais susidorojo geriau.

Nenustygstantiems vietoje patartina klausytis lėtų kūrinių (tinka Mocartas, Čaikovskis, Vivaldis, šubertas), o nuolat užguitiems ir prislėgtiems – greitesnių, linksmesnių. Tačiau teigiamas muzikos poveikis patebimas ne tik tada, kai turima vystymosi problemų – priklausomai nuo to, kokia melodija skambės, žmogų galima ir nuraminti, ir suteikti jam energijos – ir visai nesvarbu, kokio jis amžiaus.

» Rašyti komentarą
» Komentarai
Nesvarbu
2012-05-31 16:36
nekenčiu muzikos
Mama
2011-12-05 16:52
Mes namuose visuomet su muzika Ir gulames ir keliames
Pararam
2011-12-05 16:22
Mano sūnus be roko ir metalo neužmiega Į tėvelius atsigimė.