Mokomės šliaužioti (II dalis)

Visiškai akivaizdu, kad peršokus kurį nors raidos etapą, sugrįžti prie jo nebeįmanoma. Tačiau per daug nusiminti nereikia. Vaiko smegenys yra tiesiog neįtikėtinos – iki 9–10 metų amžiaus jos yra itin imlios, sugeba apdoroti didelį informacijos kiekį ir prisitaiko prie aplinkos sąlygų. Šiuo periodu dar galimos korekcijos. Apie 2–3 gyvenimo metus žaidimai šį ropojimo trūkumą neretai kompensuoja (net ir be specialių užsiėmimų). Jeigu pastebėjai, kad žaisdamas mažylis daug laiko praleidžia gulėdamas ant pilvo ir šliaužiodamas po grindis, nereikia to drausti, pradėti aiškinti, kad jis jau didelis ir elgiasi netinkamai. Tiesiog patiesk kilimą ir leisk žaisti taip, kaip patinka – gali būti, kad mažylis anksčiau tiesiog neprisišliaužiojo (net jeigu tokią galimybę ir buvai jam suteikusi).

Kad mažylis pradėtų šliaužioti, nereikia imtis jokių žygdarbių. Vaikutis pats nori išmokti valdyti chaotiškus rankučių ir kojyčių judesius, nukreipti juos kuria nors kryptimi – tiesiog leisk jam įveikti žemės traukos jėgą.

Mokytis šliaužioti nuožulnia plokštuma yra labai naudinga. Idealiu atveju galima įrengti specialius takelius su aukštesniais kraštais, maždaug 3–4 metrų ilgio, su neslidžiu paviršiumi. Ant jų vaikai gali praleisti labai daug laiko. Pakreipus juos nedideliu kampu, šliaužimas būna tolygus.

Deja, tikrai ne kiekviename bute tam yra pakankamai vietos, tad pirmuosius du ar tris mėnesius šliaužimo takelį puikiausiai atstos paprasta vaikiška lovelė su kietu čiužinuku. Po truputį vaikas išmoks šliaužioti ir horizontaliu, ir nuožulniu paviršiumi. Ką nors pakišus, galima pakeisti kampą (ir ne vieną, o net kelis kartus per dieną, atsižvelgiant į mažylio jėgas ir nuotaiką). Jis turi būti toks, kad vaikutis norėtų judėti. Nenustebk, jei mažylis ims šaukti – kai kurie mokslininkai teigia, kad tokios mankštos metu šis būdas padeda aprūpina plaučius deguonimi. Jeigu riksmai neperauga į isteriką, į juos nereikia kreipti dėmesio – juk šliaužti vaikučio niekas neverčia, jis bet kuriuo metu gali sustoti ir tiesiog gulėti ant pilvo.

Paskatinti judėti galima ir liečiant viršutinę mažylio lūpą – jis stengsis šliaužti ir pasiekti tavo pirštą burnyte. Ši apgaulė visiškai nekaltutė, nes vaikučiui išmokti šliaužioti yra tiesiog būtina (net jeigu jis pirmiau pradėjo vaikščioti).


Pirmaisiais mėnesiais patiesalas turi būti standus, šiltas, sausas, toks, kad kojytės jame „nepaskęstų“. Tai reiškia, kad minkšti pledai ilgu plaukeliu – ne pats tinkamiausias sprendimas. Kita vertus, paviršius turi būti toks, kad neskaudėtų, jeigu tektų kristi ant nosies. Jau apie trečią ar ketvirtą mėnesį vaikutis gali savarankiškai iškeliauti iš kambario. Tau teks pasistengti, kad grindys būtų švarios, tačiau nereikia to paversti manija. Stiprus trijų mėnesių mažylis nepradės laižyti grindų – galva bus aukštai pakelta, tad nešvarumus surinks tik pilvukas. O ar vaikas nesitrankys galva į kietas akmenines ar medines grindis? Mažyliai yra labai protingi – užsigavę kartą ar du, jie supranta, kad tai skausminga, todėl ateityje tokių nesėkmių stengiasi išvengti.

Distancija, kurią įveikia vaikutis, yra svarbiau negu horizontali padėtis ir tam tikras fizinis krūvis. Kai kurie mažyliai apie ketvirtą mėnesį įveikia gana didelius atstumus ne šliauždami, o pasiversdami ant šono. Tai reiškia, kad vaikutis suprato judėjimo principą. Sudaryk sąlygas verstis, pasirūpink, kad kritimas būtų neskaudus (patiesk minkštą čiužinuką, patiesalų, pagalvių ir pan.), jeigu mažyliui labiau patinka daryti tai ant plačios lovos, o ne ant žemės.

Reikia stebėti, kad vaikučiui nebūtų sunku šliaužti, kad niekas jam nekliudytų (nei rūbai, nei nelygus ar per minkštas paviršius), antraip susidomėjimas šiuo užsiėmimu greitai išblės. Jeigu matai, kad progreso nėra, reikia skubiai ką nors keisti. Gali būti, kad teks įsigyti kilimą trumpu plaukeliu, įrengti specialų šliaužimo takelį ar tiesiog padėti vaikui pradėti aktyviai šliaužioti.

Dar vienas pratimas: mamytė pastato vaikutį ant keturių, viena ranka laiko po krūtine, o kita – perkelia vieną koją į priekį, o kitą – atgal, lygiai tą patį daro ir su rankutėmis. Kitaip tariant, mama atlieka visus judesius. Po kelių tokių užsiėmimų teks tik pastumti kojytes, stimuliuoti jų judėjimą  ir prilaikyti po krūtine. Pratimas atliekamas ant stalo.

Šie patarimai padės išmokyti vaikutį šliaužioti, o tai labai naudinga tolimesniam jo vystymuisi.

» Rašyti komentarą
» Komentarai
LiteWoman
2013-01-11 13:29
mano tik nuo 9 men pradejo sliauzioti
mamyte
2012-03-06 09:12
Mano dukrytei 7,5men bet jinai nenemegina kibtis stotis nei sliauzioti, jau pradedu nerimauti,gal kas negerai,gal kokiu manksteliu reikia.
liolka
2012-02-07 21:05
musu irgi pats ismoko ir sliauziot, ir sestis ir vaikscioti
Mama
2012-02-07 21:04
nieko baisaus jei vaikas sliauzios tiesiog ant grindu. Svarbiausia kad langai visur butu uzdaryti neperpustu
Mur
2012-02-07 11:43
Šliaužioti jiems ant kietesnio pagrindo gal ir patogiau, bet ar tai nepakenks? Man kažkaip atrodo, kad ant jo ir šalčiau, ir paslysti lengviau. Sąlygų įrengti šliaužimo takelį neturiu, kilimų mes nenaudojam (renka dulkes), tad ką daryti - tiesiog ir nežinau.