Mokomės skaičiuoti

Pagaliau tapai mama... Jeigu tai tavo pirmas vaikutis, tikriausiai labai įdomu stebėti, kaip jis vystosi, auga ir tobulėja. Štai, išdygo pirmasis dantukas, mažylis ištarė pirmąjį žodį, atsistojo, ėmė šliaužioti, pradėjo vaikščioti... Įdomu, kaip tu sureaguosi, jei pasakysime, kad pusantrų metukų vaikas jau gali skaičiuoti? Jeigu teigiamai, mes mielai tau padėsime ir patarsime, papasakosime, kaip tavo mažyliui tapti naujuoju Archimedu.

Geriausia vaikutį mokyti skaičiuoti žaidimų metu. Jokiu būdu jo neversk užsiimti tokia veikla ir nesitikėk, kad jis iš karto pasirodys kaip genijus: kad pamatytum rezultatus, reikės laiko. Iš pradžių išmokyk skaičiuoti jį iki dešimties, po to – iki dvidešimties, ir tik po to, kai vaikas viską iš tikrųjų supras, gali judėti toliau. Nereikia tikrinti žinių – jeigu nori sužinoti, ar vaikas suprato išdėstytą medžiagą, įsiklausyk į jį, kai mokai naujų skaičių: jeigu pastebi, kad jam nebeįdomu, jis sukasi į šoną, vadinasi, „paleido siūlo galą“ ir prarado susidomėjimą. Tokiu atveju reikia grįžti šiek tiek atgal, leisti vaikui pasijusti užtikrintam. Tada galima tęsti.

Paskutinis svarbus įspėjimas: nemokyk mažylio naujų skaičių tol, kol jis nesuvoks, kas yra kiekybė. Tik tada, kai jam bus aišku, kuo skiriasi vienas nuo dviejų, bus galima pradėti jį mokyti. Kadangi taip paprastai nutinka tik apie 2,5–3 gyvenimo metus, apie tai pakalbėsime pabaigoje, o dabar – apie pirmuosius „žingsnius“.

Apie kiekybę galima pradėti aiškinti jau 6–8 mėnesių mažyliui.

  • Skaičiuok viską, ką jis turi: dvi akytės, dvi ausytės, dvi rankytės, dvi kojytės, viena nosytė ir burnytė. Vaikams patinka save apžiūrinėti ir tyrinėti. Tau tereikia paklausti: „Kur tavo kojytės?“, o kai jis parodys, pakomentuok: „Simukas turi dvi kojytes“. Galima pridėti, kad štai viena, o štai – kita. Taip pradedama mokytis skaičiuoti iki dviejų.
  • Universaliausias skaičiavimo priemonė – pirštai. Kartais kai kuriuos užlenk, skaičiuok, kiek liko. Užlenk visus, ir paaiškink, kas yra nulis. Atskirk vieną pirštą nuo kitų ir paaiškink, kad vienas ir keturi yra penki, kaip ir sudėjus du ir tris. Tada pridėk antrą ranką: vienas jos pirštelis atėjo į svečius pas kitus penkis, ir dabar jų yra šeši.
  • Žaisdama su vaiku skaičiuok viską, ką matai, pavyzdžiui: „Čia gyvena viena vištytė ir du drambliukai“, arba „Kiek žvėrelių lips į traukinuką?“ (ir pati sakyk atsakymus, kad vaikutis suprastų, kaip reikia atsakyti į tokį klausimą).
  • Žaidimų metu mokyk matematinių veiksmų, pavyzdžiui: „Pas žirafą į svečius atplaukė vienas bebras ir du begemotai. Iš viso – trys svečiai“.

Po to, kai išeisite visus šiuos etapus, galėsi mokyti toliau. Dabar itin pravers kortelės.

Pasidaryk keletą kortelių su paveiksliukais (ant kiekvienos iš jų nupiešk skirtingą gyvūnėlių skaičių). Parodyk vaikučiui paveiksliuką ir sakyk: „Vienas“. Po to pridėk: „Vienas kačiukas“ (šunelis, viščiukas ir panašiai). Kartok užduotį tris kartus per dieną. Iš pradžių rodyk korteles paeiliui, ir tik po to, kai mažylis jas daugiau ar mažiau įsisąmonins – keisk vietomis. Nemokyk vaikučio iš karto visų skaičių – iš pradžių užteks  pirmų trijų, o tik po 5–7 dienų pridėk po naują kortelę.

Bruožai ir savybės būdingi bet kuriam daiktui. Mažylis nuo pat pirmų gyvenimo akimirkų uoliai tyrinėja aplinką, o tu jam padedi. Suaugusieji turėtų pasaulį pateikti ne „visą“, o suskaidytą į dalis, kategorijas: spalvas, formas, skirtingus dydžius, paskirtį, medžiagas ir panašiai. Kaip vaikučiui leisti manipuliuoti visomis šiomis daiktų savybėmis? Patogiausios yra geometrinės figūrėlės – jų požymiai labai aiškūs netgi labai mažam vaikučiui.

Pažaisk: padaryk 27 korteles su pavaizduotom skirtingom geometrinėm figūrom (apskritimais, trikampiais ir kvadratėliais). Jos turi būti trijų skirtingų spalvų (pavyzdžiui, žalios, raudonos ir mėlynos) ir skirtingų dydžių. Su tokiomis kortelėmis galima žaisti iki begalybės.

Taisyklės:

  • Tegul vaikutis surenka visas korteles su ta pačia geometrine figūra, tarkim, kvadratėliais. Kiekvienai figūrai galima sugalvoti apibūdinimą – kvadratėliai panašūs į sausainius, o apskritimai – į kamuoliukus.
  • Plėsk žaidimą, kurk siužetą: jeigu į svečius keliaujanti meška anksčiau galėjo pasiimti sus avimi tik uogų (raudonų trikampukų), dabar ji vežasi ir daugiau „dovanėlių“ – sausainių (kvadratėlių). Gali pasiųsti dovanas skirtingais laivais. Tuo pačiu mokykitės skirstyti figūras pagal dydį – tegul vaikutis atskirai sudėlioja dideles, vidutines ir mažas figūrėles.
  • Dar viena užduotis. Užrašyk ant dviejų popieriaus lapų „Raudonos“ ir „Mažos“: tegul vaikutis pamėgina figūras išdėlioti pagal šias nuorodas – raudonas prie raudonų, mažas prie mažų. Galite dėlioti jas pagal spalvas, formą ar dydį.
  • Galima figūrėles laikyti atitinkamoje taroje: kvadratėlius – dėžutėje, apskritimus – skardinėje, trikampėlius – maišelyje.

Iki 1,5–3 metukų amžiaus vaikutis negali (ir neturi) spręsti logikos  užduočių. Jis dar nežino, kas tai. Supažindink su ja naudodama gyvenimiškus pavyzdžius. Kad vaikutis patikėtų ir suvoktų priežasties ir pasekmės ryšius, turėtum laikytis kelių taisyklių:

  • Niekada neapgaudinėk vaiko, tesėk savo pažadus ir aiškink viską, kas vyksta aplinkui.
  • Žaiskite žodinius žaidimus: „Taip yra todėl, kad...“, „Kas nutiks, jeigu aš padarysiu...“

Tikimės, kad nepradėsi vaikučio „terorizuoti“. Atmink: jeigu jam šie žaidimai neįdomūs, nereikia jo versti – naudos nebus. Tiesiog palauk, ir tau būtinai pasiseks!

» Rašyti komentarą
» Komentarai
viktoras
2016-08-17 19:28
Auginu niegalia vaiką kaip iš mokiti skaičioti ?
eira
2012-03-23 15:26
tikrai galima mokintis anksti, saunus patarimai ir zaidimai...mano 2.5m dukrute jau skaiciuoja iki 10
glame
2012-03-06 17:30
mes jau pradėjome mokytis žiūrėsim, kaip seksis. Panašu, kad kol kas vaikui patinka
Eimantė
2012-03-06 12:48
nuorodą į šį straipsnį atsiuntė gera mano draugė. Ką aš galiu pasakyti pradėti mokytis niekada ne per anksti
Vikule
2012-03-06 09:22
labai smagūs žaidimai. Išmėginsiu, kai susilauksiu mažylio. Laukti liko nebedaug