Mokome vaiką šliaužioti

Žmogus – nuostabi būtybė. Jis moters įsčiose iš vienos apvaisintos ląstės išsivysto į sudėtingą organizmą. Mažylis į šį pasaulį ateina visiškai bejėgis, jam būtina mamos priežiūra ir palaikymas. Kad ir kaip norėtume, vaiko negalima iš karto išmokyti kalbėti ir vaikščioti taip, kaip tą darome mes. Jis prieš tai turi įveikti dar kelis svarbius raidos etapus – iš pradžių išmokti laikyti galvutę, po to – apsiversti ant šono arba nugarytės, atsistoti ant keturių. Tada ateina pats laikas pamąstyti apie tai, kaip išmokyti savo atžalą šliaužioti ir ropoti.

Kada mažylis pradeda šliaužioti?

Sulaukęs trijų mėnesių, vaikutis tampa daug aktyvesnis, ima verstis nuo nugarytės ant šono, o nuo šono – ant pilvo. Jis jau gali nulaikyti savo galvytę, kelia ją, kai guli ant pilvuko, ir dairosi aplinkui, pradeda mėginti pasiekti jam patikusį daiktą. Būtent tada tu ir turėtum pamėginti įtvirtinti šiuos įgūdžius – išdėliok priešais mažylį dominančius daiktus ar žaisliukus. Be abejo, taip vaikutis greičiau išmoks šliaužioti, o tai paspartins ir fizinį jo vystymąsi. Ketvirtą mėnesį tavo atžalėlė jau turėtų nesunkiai apsiversti nuo pilvo ant nugaros ir atvirkščiai, tuo metu ji pradeda skirti atvaizdus ir taktilinius pojūčius: vaikas stengiasi viską palaikyti savo rankose, apčiupinėti, nori paliesti ne tik savo apklotėlį ar sauskelnes, bet ir visa kita. Šliaužioti savarankiškai jam dar ankstoka, tad tu gali nebent „padėti“ pasiekti jam žaisliuką, stimuliuodama visus šliaužiančio mažylio judesius.

Kodėl taip svarbu išmokti šliaužti?

Šliaužiojimas padeda mažyliui sustiprinti beveik visus raumenis, ypač tuos, kurie yra pečių srityje, ties stuburu. Taip pat pagerėja judesių koordinacija. Fizinis vaiko vystymasis yra tiesiogiai susijęs su protiniu. Mažylis ima judėti sąmoningai, pradeda kontroliuoti savo veiksmus, sprendžia, kada ir kaip jam šliaužti, mokosi galvoti.

Neuropatologų teigimu, šliaužimas padeda lavinti abu smegenų pusrutulius, todėl ateityje tokiam vaikui bus įdomūs tiek humanitariniai, tiek tikslieji mokslai. Tik kaip to išmokyti?

Pats sudėtingiausias šliaužimo momentas – atplėšti pilvą nuo žemės (juk tai – beveik pusė viso kūnelio svorio). Galima padėti mažyliui kilstelėti kūną plačiu rankšluosčiu arba audinio atraiža, arba tiesiog pakišti po pilvuku volelį iš suvyniotų rūbų ar vaikiško čiužinuko. Remdamasis rankutėmis ir kojytėmis, vaikas jausis užtikrinčiau, stiprins šliaužimui būtinus raumenis ir po truputį pripras judėti keturiomis.


Padėk netoli vaiko keletą jo mėgstamų žaisliukų ir provokuok, kad jis pats judėtų jų link. Galima tarp žaisliuko ir mažylio padėti volelį – vaikams patinka įveikti įvairias kliūtis. Nepamiršk pagirti savo atžalos ir padrąsinti jos balsu, bučiniais ir prisilietimais, tačiau išgirdusi pirmąjį riksmą nepulk į pagalbą, nepaduok žaisliuko – tegul pabando pasiekti pati. Per didelis tėvelių rūpestis neretai kliudo išmokti mažyliui šliaužioti.

Ką šliauždamas jaučia vaikutis?

Pažiūrėjus iš šono, gali pasirodyti, kad nieko sudėtingo čia nėra. Vis dėlto viskas ne taip. Jeigu grindis plauni keturpėsčia, ir pati pajunti, kaip greitai pavargsta galūnės. O mažylio odelė labai jautri, todėl reikėtų atkreipti dėmesį, kokiu paviršiumi jis juda. Kilimas – ne pats geriausias sprendimas, gadangi jo plaukeliai gali būti šiurkštūs ir duriantys. Geriau pradėti šliaužimo pamokas ant minkšto patiesalo.

Šliaužimas lavina vaiko rankučių ir kojyčių smulkiąją motoriką, suteikia naujų taktilinių pojūčių. Liesdamas delnais ir pėdutėmis įvairius paviršius, mažylis masažuoja galūnes, o tai ne tik malonu, bet ir naudinga.

O dabar įsivaizduok save vaiko vietoje: tau apvilko striukytę, apavė siauras kelnes, prisegė diržais ir liepė šliaužti. Tikriausiai ir pati supranti, kad ilgai taip išsilaikyti neįmanoma. Idealiu atveju vaikas turėtų šliaužioti su sauskelnėm ir laisva maikute.

Ir dar šis tas. Nepalik vaiko be priežiūros, nes po pusvalandžio gali ne tik nepažinti savo buto, bet ir vežti mažąjį į traumatologinį. Pasistenk, kad aplinka būtų kaip galima saugesnė, perkelk nereikalingus daiktus aukščiau, uždaryk spinteles, o mažylio žaisliukus ir knygeles padėk žemai, kad jis pats galėtų juos pasiekti.

Iš tiesų ne taip ir svarbu, kada mažylis pradeda šliaužioti. Kai kurie vaikučiai ilgai sėdi, o po to pradeda mokytis stovėti ir vaikščioti (praleidžia vieną vystymosi fazę). Svarbiausia sudaryti palankias sąlygas vystytis, o visa kita ateis bėgant laikui.

» Rašyti komentarą
» Komentarai
Industrial
2012-06-14 13:07
šiuolaikiniai vaikai mokosi labai greitai
Filomena
2012-06-14 11:37
šliaužtinukai šliaužioti nekliudo