Mitai apie imuniteto stiprinimą

Dėl bet kokio vaiko sveikatos sutrikimo ar ligos (nesvarbu, ar tai būtų kosulys, sloga ar paprasčiausias bėrimas) paprastai tėveliai suverčia kaltę nusilpusiam imunitetui. Geriausiu atveju stengiamasi maitinti atžalą pačiu įvairiausiu maistu, blogiausiu – duodama sauja tablečių ir piliulių. Jeigu nori, kad vaikas pamirštų, kas yra ligos, vertėtų pasirūpinti jo imuniteto stiprinimu.

Saulė, vanduo, oras

Tikriausiai nuo mažens girdime šią trijų žodžių sveikatos formulę. Daugelis ją žinančių mamyčių reguliariai išveža vaikus į sodą, kaimą ar prie jūros, ir net ne savaitėlei kitai, o mėnesiui ir ilgesniam laikotarpiui. Vis dėlto tenka pripažinti: vaikai serga ir toliau, tačiau turima omenyje ne tiek kvėpavimo takų ligos, praėjusios be komplikacijų, bet tai, kad atžala, nepaisant grūdinimosi, apsipylimų, ilgo buvimo gryname ore ir panašiai, įsigudrino susirgti kelis kartus per metus taip, kad net teko vartoti antibiotikus. Net ir kartu su juo buvę tėveliai pastebi, kad jų pačių imunitetas nė kiek nesustiprėjo. Tai suprantama – gyvybinės organizmo jėgos bėgant metams silpsta, tačiau mokslas vis dėlto įrodė, kad akivaizdžiai jis susilpnėja tik po 50-ies. Iki tol galima palaikyti tiek savo, tiek vaiko imunitetą, jeigu laikomasi kelių nesudėtingų dietologijos principų.

Lengvai įsisavinami baltymai

Pasirūpink, kad dienos racione atsirastų lengvai įsisavinamų baltymų.

Visi baltymai skiriasi pagal savo biologinę vertę, pavyzdžiui: geriausiai įsisavinamas motinos pienas (tai reiškia, kad reikėtų kaip galima ilgiau maitinti krūtimi), po to – jautiena, kiaušiniai, karvės pienas, ryžiai. Balta duona šiame sąraše užimtų paskutinę vietą, tad maitinti ja vaiko „už mamytę“ ir „už tėvelį“ tikrai nereikia – tai gresia papildomais kilogramais.


Pagerinti biologinę baltymų vertę ir įsisavinimą galima derinant skirtingos cheminės sudėties produktus, pavyzdžiui: puikiai dera kruopos su pupelėmis. Kruopose trūksta amino rūgščių lizino ir treonino, o pupelėse – metionino. Kruopų (grikių, ryžių, sorų ir pan.) derinys su pupomis (šparaginėmis, sojų pupelėmis) suteikia visaverčių baltymų, niekuo nenusileidžiančių gyvūliniams baltymams.

Riebi žuvis

Grūdines kultūras rekomenduojama valgyti su pieno produktais, ypač – su grietinėle ir grietine. Pastarąja rekomenduotina praturtinti daržoves, o riešutus – pienu. Pupos puikiai dera su kukurūzais: pastaruosiuose mažai triptofano, tačiau pakankamai metionino, o pupose – atvirkščiai. Patarimas mamytėms, sukančioms galvą, kokiu skaniu patiekalu nustebinti vaikutį: bandykite, eksperimentuokite, derinkite baltymus!

Ypatingą vietą žiemos racione turėtų užimti riebi žuvis (lašišos, upėtakiai, plekšnės). Suaugusiesiems rekomenduojama jos valgyti mažiausiai triskart per savaitę (tai, beje, puiki aterosklerozės profilaktikos priemonė). Mažiems vaikams iš pradžių duodama tik liesos žuvies. Tik tada, kai tam jau pasirengusi kasa, galima pereiti ir prie riebios. Bet kuriuo atveju, žuvies mažylio racione turėtų atsirasti jau nuo 10 mėnesio (jeigu vaikas jai nėra alergiškas).

Žarnyno mikroflora

Nepamiršk, kad būtina palaikyti normalią žarnyno mikroflorą, juk tai – vienas iš svarbiausių imuninės sitemos organų, o jo gleivinėje gyvena apie 80 % visų imuninių organizmo ląstelių. Užtenka sutrikti žarnyno mikrofloros balansui, ir smarkiai nukenčia viso organizmo apsauga. Probiotikus (produktus, turinčius bifido bakterijų) vartoti reikėtų kasdien. Ypač rūgštaus pieno produktai reikalingi vaikams, tačiau jų neturėtų pamiršti ir suaugusieji.

Mitai apie imuniteto stiprinimą

 

  • Visą vasarą reikia valgyti daugiau vaisių ir daržovių. Gal ir neblogas patarimas, jei ne vienas „bet“: vandenyje tirpių vitaminų mūsų organizmas nekaupia, o tai reiškia, kad „pasitaupyti“ žiemai jų nepavyks.
  • Žiemą, kai šviežių vaisių ir daržovių mažai, reikia pirkti vaikui egzotiškų vaisių. Seniai įrodyta, kad imunitetą geriausiai palaiko tie produktai, kurie mums yra įprasti (tarkim, „banali“ ir labai naudinga avižinė košė. Joje yra svarbių amino rūgščių, B grupės vitaminų, vitaminų K ir E, mineralinių medžiagų, t. y. geležies, fosforo, kobalto, mangano, cinko ir kalio, provitamino A, boro, jodo). Žinoma, sunku atsispirti pagundai ir nenupirkti vaikui ananaso ar mango vaisiaus, ypač jeigu mažylis taip gražiai prašo, tačiau piktnaudžiauti jais negalima. Mažieji daugumai egzotiškų vaisių yra labai alergiški.
  • Žiemą reikia pasikliauti citrusiniais vaisiais. Taip pat nelabai teisingas patarimas. Kilogramais valgydamas citrinas, mažasis ne tik perkrauna kasą, tačiau taip pat rizikuoja įsivaryti alergiją. Pats liūdniausias scenarijus – anafilaksinis šokas, galintis baigtis mirtimi. Vienas ar du mandarinai per dieną neturėtų pakenkti (jeigu nėra alergijos), tačiau problemos tai neišsprendžia. Viena vertus, kad gautum būtiną vitamino C dienos normą, reikėtų valgyti ką tik nuskintus vaisius. Tai reiškia, kad kuo ilgiau jie guli parduotuvės lentynoje arba ant stalo, tuo mažiau iš jų naudos. Antra vertus, vitamino C perteklius pašalinamas iš organizmo, tad perdozuoti ar sukaupti jo atsargų neišeis.
  • Pagrindinis vitaminų šaltinis – vaisiai ir daržovės. Labai ginčytinas teiginys. Pagalvok pati: o kiek jų gauname su kruopomis ir gyvuliniais baltymais?
  • Geriau švieži arba šaldyti vaisiai bei daržovės, negu vitaminų kompleksai, kurių galima įsigyti bet kurioje vaistinėje. Ar tikrai? Juk vitaminai labai „lakūs“, todėl užšaldyti ir ilgai laikomi vaisiai jų turi mažiau. Dėl šios priežasties šaltuoju metų laiku vis dėlto nepakenktų polivitaminų ir mineralinių medžiagų kompleksai.
» Rašyti komentarą
» Komentarai
Miglė
2012-02-27 15:30
Man būtų įdomu sužinote daugiau tokių produktų derinimo pavyzdžių. Gal kas iš mamyčių šia tema domėjosi?
Gudulė
2012-02-27 09:34
Na, apie citrusus ir aš girdėjau. O juk kopūstuose vitamino C daugiau nei citrinose