„Kiškio lūpa“ ir „vilko gomurys“

„Vilko gomurys“ arba „kiškio lūpa“ – tai įgimtas veido vystymosi sutrikimas. Jis paveldimas. Priežastis dažniausiai yra nėščiosios virusinės infekcinės ligos pirmąjį nėštumo trimestrą. Net jeigu infekcija buvo nesunki ir moteris nesuteikė tam didelės reikšmės, pasekmės mažyliui gali būti labai nemalonios.

Komplikuotas nėštumas taip pat gali lemti tai, kad mažylis gims turėdamas „kiškio lūpą“. Be to, kad šis defektas atrodo labai nepatraukliai, jis sukelia begalę kitų nepatogumų – vaikutis nesišypso, sunkiai kalba ir valgo.

Iš kitų dažnesnių priežasčių reikėtų paminėti padidėjusį radioaktyvumą, nepalankias aplinkos ekologines sąlygas.

Daugelis moterų klaidingai mano, kad šis defektas liudija apie vaikučio protinį nevisavertiškumą, todėl neretai atsisako savo atžalos dar gimdymo namuose, nenori jos auginti. Tokia nuomonė yra visiškai neteisinga ir nepagrįsta. Mažyliai su „kiškio lūpa“ niekuo nesiskiria nuo kitų sveikų vaikų – jie nėra protiškai atsilikę, fiziškai yra normalūs.

Šiuolaikinės plastikos chirurgijos metodai leidžia ištaisyti šį defektą iš karto, kai tik vaikutis ateina į šį pasaulį, ir iki metukų, kaip tai daroma daugelyje pasaulio šalių. Anksčiau „kiškio lūpa“ būdavo operuojama keliais etapais, per kelis kartus. Gydymas užsitęsdavo net iki 15–16 metų. Paskutiniu metu, taikant naujus plastikos chirurgijos metodus, procedūrą galima atlikti iš karto.


Gydymas priklauso nuo diagnozės, nuo to, ar pažeista tik lūpa, ar lūpa ir gomurys, ar tik iš vienos, ar iš abiejų viršutinio žandikaulio pusių. Yra tam tikra chirurginių pjūvių schema, kuri padeda susiūti ir sujungti audinius, padaryti lygią raudoną lūpų liniją. Tuo pačiu ištiesinama ir ištaisoma nosytė. Operacijai nereikia jokių protezų.

„Vilko gomurio“ atveju yra ne tik lūpos, bet ir gomurio defektas. Kai vaikučiui ima dygti dantukai, tai sukelia gana daug nepatogumų, todėl kūdikystėje pataisius lūpą ir minkštąjį gomurį, po 6–12 mėnesių atliekama ir rekonstrukcinė operacija.

Svarbu pastebėti tai, kad jeigu operacija atliekama ankstyvame amžiuje, vaikučiui lengviau išmokti kalbėti (nereikia to mokytis iš naujo arba kelerius metus lankytis pas logopedą). Operacijos metu perpjaunami ir iš naujo susiuvami gomurio raumenys. Jeigu jai ryžtamasi vėliau, mažyliui tenka mokytis kalbėti iš naujo.

Visi tokie vaikučiai gauna laikiną invalidumą, kol defektas pašalinamas. „Kiškio lūpa“ ir „vilko gomurys“ nėra tokios jau retos veido patologijos – jos pasitaiko maždaug septyniolikai vaikų iš tūkstančio. Operacija atliekama su bendrąja narkoze. Po lūpos operacijos siūlės išimamos 7 dieną, ir vaikutis gali keliauti namo. Jeigu mažyliui buvo atlikta gomurio operacija, praleisti stacionare tenka viso labo 5 dienas.

Po operacijos būtina kruopšti priežiūra – siūlių valymas ryte ir vakare, naudojant antiseptinius tepalus (tai svarbu, kad nepakliūtų infekcija). Randas virš lūpos lieka labai nedidelis – jeigu atliekama koreguojamoji plastinė operacija, jo nematyti visai.

Po operacijos vaikams iš pradžių būna sudėtinga valgyti, todėl maistas turi būti minkštas. Juos tenka mokyti valgyti šaukšteliu, laikomu pusiau vertikalioje padėtyje, negalima duoti čiulptuko. Paprastai visos šios taisyklės susakomos mamai iš ligoninės išrašant vaikutį. Užsienyje plastikos chirurgai priversti netgi važinėti į gimdymo namus, įtikinėti mamas, kad jos neatsisakytų savo vaikų, rodyti tų mažylių, kuriems jie padėjo, fotografijas. Svarbu žinoti, kad įgimtas veido ydas galima gydyti, kad toks defektas nereiškia psichinės ligos ir bijoti nėra nė menkiausio pagrindo.

» Rašyti komentarą
» Komentarai
Laura
2021-02-17 20:15
Straipsnis su daug geros informacijos, tačiau pikta, kad publikuotam straipsnyje naudojama sveiko kūdikio foto, lyg kūdikį su zuikio lūpa būtų tabu rodyti.