Kas tas dėmesio deficito ir hiperaktyvumo sutrikimas?

Tikriausiai kiekvienas iš mūsų yra matęs vaikų “nenuoramų” ir piktais žvilgsniais palydėjęs ar net blogu žodžiu atsiliepęs apie šių neklaužadų tėvelius ir jų auklėjimo metodus. Tačiau nereikėtų pulti smerkti. Gal šie vaikai tiesiog serga?

Hiperaktyvus vaikas nuolatos juda, nė vieno darbo nesugeba atlikti iki galo ir tarsi negirdi jokių suaugusiųjų pastabų. Jis “įaudrina” visus klasiokus ir veda iš kantrybės mokytojus, o namuose nesustodamas kelia triukšmą ir erzina ne tik tėvus, bet ir kaimynus. Nepriklausomai nuo to, ar vaikas mokosi, žaidžia ar tiesiog žiūri televizorių, jis negali ilgai išlaikyti savo dėmesio. Taip, tai – pagrindinis hiperaktyvumo sindromas.

Liga renkasi berniukus

Anksčiau hiperkatyvumas turėjo daugybę pavadinimų, tačiau pastaruoju metu medikai šį sutrikimą vieningai vadina “Dėmesio deficito hiperaktyvumo sindromu” arba tiesiog “hiperaktyvumu”. Teigiama, kad hiperaktyvumas pasireiškia nuo 2% iki 20% vaikų, tačiau statistiniai duomenys skirtingose šalyse smarkiai skiriasi.

Įdomu tai, kad berniukams ši liga pasireiškia 4-9 kartus dažniau nei mergaitėms. Įprastai aiški diagnozė nustatoma maždaug 6-12 metų vaikams, kuriems pradėjus lankyti mokyklą paaiškėja, kad jie tiesiog negali mokytis įprastinėmis sąlygomis ir dar trukdo kitiems. Ir būtent tuomet problema tampa ne tik medicinine, bet ir socialine: nepasiekdami rezultatų mokykloje ir nuolatos kritikuojami už prastą elgesį, tokie vaikai ima elgtis vis blogiau. Pasaulinė statistika tvirtina, kad jaunų nusikaltėlių tarpe nemaža dalis paauglių serga dėmesio deficito sutrikimu.

Hiperaktyvumo atsiradimo istorija

Pirmą kartą šiuo sutrikimu sergantį vaiką aprašė vokiečių gydytojas Heinrich Hoffmann, mažąjį pacientą vadinęs “Nenuorama Philu”. Beje, šią pravardę gydytojai dažnai naudoja ir šiais laikais.

7 metų Philas, kaip taisyklė, dar nėra pasiruošęs mokyklos lankymui, nes jo didžiųjų smegenų funkcijos nepilnai išsivysčiusios. Per pamokas jis įprastai būna labai išsiblaškęs ir daro daug klaidų. Jam sunku išmokti skaityti, rašyti ir skaičiuoti, tačiau tikrai ne dėl to, kad intelektualiąja prasme jam tai būtų per sunku. Produktyviai dirbti jis gali tik 5-15 minučių, po kurių kelioms minutėms smegenys tarsi “atsijungia”, kaupdamos energiją sekančiam veiklos ciklui. Tuo metu Philas užsiima pašaliniais darbais ir nereaguoja į mokytojos sakomas pastabas.

Philas visuomet triukšmauja, muistosi, be jokio tikslo ima daiktus... Bandydamas ką nors papasakoti, jis nuolatos šokinėja nuo vienos temos prie kitos. Jam gali pasireikšti akių tikas, grimasos ir konvulsiniai judesiai. Net 68% tokių vaikų kaip Philas turi miego sutrikimų, o 40 % - problemų dėl šlapimo nelaikymo.

Philas impulsyvus, azartiškas ir agresyvus. Jis visuomet jaučia vidinę įtampą, jo nuotaika kinta akimirksniu, o neretai pasireiškia ir baimės bei nerimo jausmas. Philas siekia vadovauti, bet savo intelektualiniu išsivystymu šiek tiek atsilieka nuo kitų vaikų, todėl neretai jam sunku sutarti su bendraamžiais. Deja, ir su suaugusiais situacija panaši: jie nuolatos barasi ir drausmina, o štai pagirti ir paskatinti pamiršta...

Kodėl taip nutinka?

Mokslininkai mano, kad dėmesio deficito sindromą gali sukelti 3 priežasčių grupės, kurios neretai susipynusios tarpusavyje.

Biologinės priežastys:

 

  • Komplikacijos nėštumo metu: persirgta raudoniukė, tam tikrų vaistų vartojimas, kraujo nesuderinamumas.
  • Komplikacijos gimdymo metu: vaisiaus hipoksija, traumos.
  • Genetinis polinkis: teigiama, kad 20-30% vaikų hiperaktyvumą paveldi iš tėvo.
  • Tėvų alkoholizmas ir psichikos ligos.

   

Aplinkos įtaka

 

  • Vis dažniau pasigirsta svarstymų, kad sindromą sukelti gali tam tikri maisto priedai.
  • Pastebėta, kad iš maisto raciono išbraukus produktus, kuriuose gausu salicilatų, hiperaktyvumas sumažėja. Šios medžiagos gausu alyvuogėse ir kavoje. Nedidelis kiekis yra apelsinuose, braškėse, obuoliuose, slyvose, vyšniose, avietėse ir vynuogėse.

   

Socialinės priežastys

 

  • Nepilnose, mažas pajamas gaunančiose šeimose hiperaktyvūs vaikai auga dažniau.

 

Svarbu neapsirikti

Prieš paskelbdamas diagnozę “dėmesio deficito sutrikimas ir hiperaktyvumas”, pediatras turėtų pasikalbėti su tėvais bei mokytojais ir pasitarti su neuropsichologu. Problema tame, kad dėmesio sutrikimas gali būti ir kitų rimtų ligų, pavyzdžiui šizofrenijos ar epilepsijos sindromas. Kita vertus, padidėjęs aktyvumas pastebimas ir mažųjų vunderkindų elgsenoje. Galų gale, kai kurie vaikai tiesiog aktyvesni už kitus.

» Rašyti komentarą
» Komentarai
Janina
2020-08-06 23:06
Mano anukei pripazintas tas deficitas,bet baige mokykla ir mokosi universitete. Tik jai sunkiau yraspausdinti kompu o greiciau sekasi rasyti. Mokykloje buvo rami draugiska. Gal visokiu ligos formu yta.
Sandra
2012-11-06 15:29
Mano antrasis vaikas is 3ju atrode hiperaktyvus. Bet mokytis jam patinka, beje greiciau uz kitus vaikus atlieka uzduotis. Mokytoja sako - jis gabus. Tai jam duoda papildomu uzduociu. Taigi ir po hiperaktyvumo.
vilte
2012-04-06 17:51
Renata, jei mokytojai tokį dalyką siūlo - vadinasi prasti pedagogai. Aš siūlyčiau ieškoti mokyklos, kurioje mokytojai žino, kaip reikia elgtis su tokiais vaikais, nes tai, kad vaikas negali ilgam susikaupti nereiškia, kad jis yra kvailas ir jam reikia palengvintos programos.
vilte
2012-04-06 17:49
Jei vaikas namuose ramus, o mokykloje pasikeičia - tai čia tikrai ne dėmesio deficito sutrikimas. vaikai turintys si sindroma negali nustygti vietoje kad ir kur butu
Wokelis
2012-04-06 15:16
Išaugs tie vaikai, nėra ko panikuot