Kam moteriai vaikai?

Kodėl sutuoktiniai nori vaikų? Tikrai ne iš smalsumo. Su vaikais dirbantys psichologai pastebi, kad problemų atsiradimą neretai lemia tai, kad vaikų susilaukiama dėl kokių nors tik tėvams žinomų vidinių priežasčių, neteisingų motyvų. Deja, mažieji ne visada pateisina tėvelių lūkesčius, todėl ir kyla begalės problemų.

Šeimos pagausėjimo planavimas – dar gana naujas reiškinys. Visai neseniai turėti keletą vaikų buvo maždaug tas pats, kas įrodyti, jog gyveni aktyvų lytinį gyvenimą. Gyvūnų pasaulyje viskas paprasčiau – poros ieškoma tik tam, kad būtų galima pratęsti savo giminę, ir tik tuo periodu, kai tai yra įmanoma. Mums intymus artumas ir noras susilaukti vaiko toli gražu ne visada yra tapatūs dalykai, tad reikėtų atkreipti dėmesį į keletą labai svarbių dalykų – antraip bendravimo su atžalomis ir auklėjimo klaidų išvengti greičiausiai nepavyks.

Turbūt daugelis suabejos: o apie ką tada kalbėti? Juk viskas, atrodytų, paprasta – natūralus instinktas skatina pratęsti giminę, yra tėviška ir motiniška meilė... Noras išgyventi ir patirti malonumą užkoduotas bet kurios rūšies genuose, todėl ir vaikučio gimimas teikia malonių emocijų. Vis dėlto žmogus – ne gyvūnas, tad vien instinktais jis nesivadovauja. Troškimas susilaukti vaikų yra nulemtas ne tik instinktų, bet ir socialinės sferos, bendravimo su kitais „rūšies atstovais“, santykio su aplinkiniu pasauliu... Malonumas, patiriamas auklėjant vaiką, paprastai nelabai suderinamas su socialiniais ir kitokiais poreikiais, todėl daugeliui jis labai greitai išnyksta, virsta sunkia pareiga, slegiančia iš vidaus ir provokuojančia problemas su vaikais.

Kartais noras turėti vaiką yra toks stiprus, kad nesėkmė atrodo kaip didžiausia tragedija. Būsimiesiems tėveliams reikėtų labai gerai apmąstyti, kas skatina juos taip nertis iš kailio – tėviška meilė ir instinktai, ar vis dėlto įsivaizdavimas, kad mažylis padės išspręsti kokią nors asmeninę problemą?

Kokie gali būti troškimo susilaukti vaikų motyvai?

Taip „įprasta ir priimta“. Gaila, bet poros be vaikų vis dar vertinamos labai skeptiškai. Moteris dažniausiai jaučiasi esanti nevisavertė, nes „kiekvienas žmogus turi pastatyti namą, pasodinti medį ir užauginti vaiką“. Įgyvendinti pirmąsias dvi sąlygas pavyksta tikrai ne kiekvienam (kyla įvairių techninių ir materialinių sunkumų), o štai susilaukti mažylio... Žinoma, galima sakyti, kad šiam požiūrius susiformuoti taip pat įtaką turėjo poreikis pratęsti giminę, tačiau tada išeina, kad juo besivadovaujantys žmogus nelabai kuo skiriasi nuo gyvūno.

Nes „norisi“. O kodėl? Labai dažnai tokiu būdu tiesiog stengiamasi išspręsti savo socializacijos problemą. Labai dažnai moterys, kurioms nesiseka socialinis gyvenimas (ir dėl to kyla nevisavertiškumo kompleksas), įsivaizduoja, kad tapus motina kažkas pasikeis, kad ji ims save geriau vertinti. Nesėkmės asmeniniame gyvenime tikrai ne vieną moterį paskatino gimdyti „dėl savęs“ (o juk vaikas – ne daiktas, tad toks elgesys nėra pateisinamas). Būna ir taip, kad atrodo, jog aplinkiniams mamytė gali patikti arba nepatikti, bet vaikas ją mylės visada, kad ir kokia ji būtų. Kitaip tariant, vaikas ir vėl turi padėti išspręsti asmeninę problemą. Neretai moteriai tiesiog trūksta taktilinio kontakto, ji malšina savo fiziologinį alkį prisilietimais – vaikutis padeda jai „atsijungti“, pamiršti neišsipildžiusius troškimus, nepatenkintus poreikius. Tai saviapgaulė. Vaikučiui tai taip pat ne į naudą – juk jis dažniausiai pasmerktas visą gyvenimą praleisti po mamos sparneliu. Tas pats pasakytina ir apie tėvą – jeigu jam nesiseka kokioje nors sferoje (arba sekasi, bet jam atrodo, kad to nepakanka), jis nori vaiko. Kitaip tariant, taip pat stengiasi pabėgti nuo savęs.


Kad būtų kam vadovauti. Šis motyvas irgi būdingas dėl nevisavertiškumo komplekso kenčiantiems žmonėms. Jie nori tapti tėvais, kad galėtų kuo nors manipuliuoti (juk jais visą gyvenimą manipuliavo kažkas kitas). Kad šeimoje būtų kažkas silpnesnis... Kai vaikai nustoja klausyti, tada kyla labai daug didelių problemų.

Kad senatvėje būtų lengviau (arba, kaip jau įprasta sakyti, „kad senatvėje būtų kam stiklinę vandens paduoti“). Tikimasi, kad vaikas prižiūrės tėvus jei ne savo noru, tai bent iš pareigos. Kitaip tariant, norima auginti ne vaiką, o tarną. Deja, lūkesčiai taip pat gali neišsipildyti.

Nes vaikas pagerina šeimos santykius. Ar tikrai? Labai dažnai moteris, jaučianti, kad šeima tuoj tuoj iširs, ryžtasi gimdyti – ji įsivaizduoja, kad antroji pusė ją labiau mylės, kad tai padės jiems tapti artimesniems. Jeigu pamatas kliba, vaikas jo nesustiprins. Šiuo atveju trečias tik pablogina situaciją – atsiranda naujų problemų, be to, kenčia ir pats mažylis.

Nes taip nori tėvai, giminės ir pan. Neretai jaunavedžiai tiesiog verčiami tapti tėvais – ypač didelėse šeimose, kur manoma, jog vaikų ir anūkų turi būti daug. Tas, kas jų nesusilaukia, netenka pagarbos ir palikimo (būna ir taip). Jeigu jaunavedžiai pasiduoda spaudimui, nereikia ir sakyti, kad ir vaikui bus daroma įtaka, ir net vaikystėje jis nebus laimingas.

Nes reikia gyvenime palikti savo pėdsaką. Pasiekti kokį nors tikslą. Kažkas bando po savęs palikti namą, medį, meno kūrinį ir panašiai, o jeigu nepavyksta – na, gerai, tegul bent vaiką. Problemų kyla tada, kai tokie tėvai bando jį priversti eiti savo pėdom, įgyvendinti tas svajones, kurių nepavyko įgyvendinti jiems patiems. Vaiko nuomonė ir norai jų nedomina.

Labai retai kada vaikai gimdomi tam, kad būtų su kuo pasidalinti savo pasiekimais ir džiaugsmu. O gaila... Jeigu atvirai – juk tai ir yra pats teisingiausias motyvas...

Visa tai, ką aptarėme, nereiškia, kad gimdyti nereikia. Jeigu nori ir gali – pirmyn. Tik nereikia pamiršti, kad vaikas – ne žaisliukas ir ne daiktas. Prieš pastojant būtina apsvarstyti, dėl kokios priežasties norima vaiko. Jeigu taip elgtis skatina anksčiau išvardinti motyvai (išskyrus paskutinį), greičiausiai problemų išvengti nepavyks. Ar verta tokiu atveju dovanoti gyvenimą, jeigu tai nesuteiks laimės nei tau, nei tavo atžalai?

» Rašyti komentarą
» Komentarai
mama
2014-11-27 17:18
Didesnės nesamonės nesu skaciusi
nusirase
2014-05-02 11:03
kaip galima isvis svarstyti kam mums reikia vaiku? negi tai neduoda is gamtos, negi tai nezavinga? visiskai lievas strapsnis, pati turiu viena dukryte, su vyru isgyvenome krize po gimdymo, zinau kad kartais tikrai nebuna taip saldu, taciau kudikelio sypsena viska atperka, dabar pas mane jau visa pana, atbega pabuciuoja, saukia mamyte mamyte savo skambiu balseliu, zinau, kad taip bus ne visada, bet ar meile mano dings savo vaikui? kokios dar problemos kurias nori isspresti gimdydama?...
gie
2014-05-01 22:51
Nerimtas straipsnis, gryna nesamone
laume
2012-01-31 20:51
Na, kitiems gal ir padeda? Nereikia taip jau kategoriškai tvirtinti, kad tikrai nepadės
zdra
2012-01-31 20:51
oj kaip klista tos, kurios galvoja, kad vaikai gali pataisyti santykius. dabar ta galiu pasakyti jau is savo patirties. Pati buvau naivi ir tikejausi "ulipdyti"eima, o gavosi dar blogiau. Daugiau buities, daugiau kivircu...