Kalbos raida: kada reikia nerimauti? (II dalis, pabaiga)

Kaip išvengti lėto kalbos vystymosi ir padėti vaikučiui išmokti kalbėti?

Labai svarbu nepamiršti, kad maži vaikučiai bando bendrauti su pasaulio nuo pat savo gimimo, todėl mokyti kalbėti reikėtų jau pirmosiomis gyvenimo dienomis. Šios paprastos ir nesudėtingos rekomendacijos turėtų jums labai praversti:

  • Kalbėk su mažyliu taip, kad jis matytų tavo veidą. Esmė ta, kad vaikučiai mokosi tarti garsus mėgdžiodami, kitaip tariant – tavo atžalai labai svarbu matyti, kaip dirba veido mimikos raumenys. Jis pabandys tai pakartoti. Eksperimentais įrodyta, kad jeigu vaikai nemato kalbančiojo veido, jie ne taip greitai išmoksta guguoti, lalėti ir pan.
  • Atsiliepk dėmesį į vaiko „kalbą“. Mažylis labai greitai suvokia, kad mama džiaugiasi jo „plepėjimu“, todėl ima reikštis vis labiau ir labiau. Jeigu tu į tai nereaguosi, nenustebk, kad jis pritils.
  • Leisk vaikučiui girdėti savo balsą. Jeigu jo kambaryje labai triukšminga, jis gali savęs negirdėti, o tai taip pat mažina norą tobulinti savo kalbos įgūdžius.
  • Priklausomai nuo amžiaus ir rekomendacijų, duok nepertrinto maisto. Jeigu atžala jau pakankamai užaugo, kad galėtų kramtyti, neatimk šios galimybės. Esmė ta, kad raumenys, kurie dirba kramtymo metu, yra arba būtini tariant garsus, arba labai arti tokių. Dėl to kramtymo treniruotės yra svarbios, jeigu nori, kad mažylis prakalbėtų kaip galima greičiau.
  • Įvardink daiktus, komentuok veiksmus, kuriuos atlieki. Kad tavo džiaugsmelis išmoktų kalbėti, jis turi turėti pavyzdį, iš kurio būtų galima mokytis. Kuo daugiau kalbėsi, tuo jam bus lengviau.

Judėjimo nauda

Tai iš pirmo žvilgsnio greičiausiai pasirodys visiškai nesusiję, tačiau kalbos raida labai priklauso nuo judėjimo, smulkiosios motoriko įgūdžių – dėl to, kad smegenų zonos, atsakingos už šiuos procesus ir kalbą, yra visiškai greta.

Buvo įrodyta, kad vaikai, kurie turi galimybę laisvai judėti namuose iš vienos vietos į kitą, kitaip tariant, yra fiziškai aktyvesni – kalbėti išmoksta greičiau ir daro tai geriau. Tas pats pasakytina ir apie mažylius, kurių smulkioji motorika yra gerai išlavinta.

Neužtenka tik kalbėtis su vaikučiu – būtina jį įtraukti ir į aktyvius žaidimus. Labai svarbu, kad tu pati parodytum pavyzdį, kaip reikia judėti. Štai ką gali išmėginti.

Žaidimai bendram fiziniam ugdymui:

  • Žaidimai su kamuoliu: (iš pradžių – su pripučiamu; indų greičiausiai nesudaužys, be to, nieko nesužeis. Trūkumas tik tas, kad atsimuša jis gana garsiai). Mėtykite kamuolį vienas kitam, ridenkite.
  • Mėgdžioti naminius (ir kitokius) gyvūnus: kaip jie eina, tupi, rąžosi.
  • Tegul vaikutis mėgdžioja tavo veiksmus: kaip tu skalbi, plauni grindis ir pan.

Žaidimai, lavinantys smulkiąją motoriką:

  • Pratimai pirštukams;
  • Dėlionių dėliojimas, žaidimai su kaladėlėmis;
  • Popieriaus plėšymas;
  • Plastelino ir modelino minkymas, lipinimas ir pan.

Ko nereikia daryti?

Nedarkyk kalbos. Nėra nieko baisaus, kad kartais pašneki su vaikučiu jo kalba, tačiau būtina bendrauti ir kaip su sau lygiu. Jis juk tave mėgdžios, nepamiršk to.

Net jeigu puikiai supranti, ko gestais prašo vaikas, neskubėk patenkinti prašymo, nes nebebus stimulo pageidavimą išreikšti kitaip. Išimtis – jei kalbėtume apie kūdikį. Jis, stuksendamas kaladėle ir naudodamas kitus tau suprantamus gestus, dar tik mokosi kalbėti.

Ką daryti, jeigu kalba vystosi per lėtai?

Visų pirma – nepanikuok. Atmink, kad kiekvieno vaiko vystymosi tempas yra individualus. Būna, kad mažylis tyli, tyli, o po to staiga ima kalbėti rišliais sakiniais.

Antra – įvertink, ar vaikutis labai atsilieka. Pirmoje straipsnio dalyje aptarėme, ką ir kokio amžiaus mažylis turėtų mokėti. Žinoma, galima rasti ir detalesnių lentelių. Jeigu atsilikimas nežymus, šią problemą išspręsi ir be specialistų pagalbos.

Trečia – pagalvok, ar mažylis nepatenka į rizikos grupę: tai vaikučiai, kurie gimė po Cezario pjūvio, gimę per anksti, jeigu atžalos tėveliai arba seneliai pradėjo kalbėti vėlai. Nepamiršk, kad mergaitės kalbėti išmoksta anksčiau už berniukus.

Ketvirta – atkreipk dėmesį į tai, kaip vaikutis užmezga kontaktą, ar gerai tave supranta. Gali būti, kad kalbos vystymasis sulėtėjęs dėl kokios nors ligos.

O jei vaikas iš pradžių kalbėjo, o po to nutilo?

Taip būna. Dažniausiai dėl šių priežasčių:

  • Mažylis rengiasi pereiti į kitą raidos etapą. Prieš naują šuolį organizmas kaupia jėgas, ruošiasi.
  • Vaikutis persirgo. Jeigu tai buvo sunki liga, reikia laiko, kad jis vėl pradėtų kalbėti taip, kaip anksčiau.
  • Dėl kai kurių ligų, pavyzdžiui, autizmo. Tačiau tokiu atveju dingsta ne tik kalba – mažylis nustoja reaguoti į suaugusiuosius, pasineria į save, užsisklendžia.

Jeigu pokyčiai akivaizdūs, reikėtų apsilankyti pas specialistą.

Į ką kreiptis, jei vaikas turi kalbos problemų?

Pas gydytojus reikėtų eiti tokia tvarka:

  • LOR. Gali būti, kad mažylis tiesiog blogai girdi ir todėl negali imti iš aplinkinių pavyzdžio, jų mėgdžioti.
  • Neuropatologas. Jis įvertins nervų sistemos būklę, patikrins, kaip mažylis vystosi, ar nėra kokių nors nervų sistemos sutrikimų.
  • Logopedas ir psichologas. Jeigu pirmieji du specialistai jokių priežasčių nerado, šie padės pakoreguoti kalbą.
» Rašyti komentarą