Kalbos raida: kada reikia nerimauti? (I dalis)

„Mano sūneliui jau beveik treji, tačiau jis nekalba“. „Mano dukrytė kalba, tačiau labai dažnai painioja garsus. Ar tai normalu?“ „Vaiko žodyne vos keli žodžiai, tačiau mažylis kuo puikiausiai supranta, kas jam sakoma“.

Vaiko kalbos raida visiems tėveliams sukelia didelį galvos skausmą: ar vaikas kalba gerai? Ar jo vystymasis neatsilieka nuo bendraamžių? Jeigu atsilieka, kokių priemonių reikėtų imtis? Kokių būna kalbos sutrikimų? Kaip padėti vaikučiui kalbėti geriau? Kur bėgti, į ką kreiptis? Pasistengsime atsakyti į šiuos dažniausiai iškylančius klausimus.

Kada ir kaip pradeda vystytis vaiko kalba?

Gal tu labai nustebsi, bet... kalbėti mažylis pradeda nuo pat savo gimimo. Tiesa, ši kalba dar visai nepanaši į suaugusiųjų.

Nuo pusantro mėnesio amžiaus vaikai pradeda tarti atskirus garsus. Apie ketvirtą mėnesį – guguoti. Apie 7–9 atsiranda nesudėtingi junginukai (da-da, ma-ma ir pan.). Devintą mėnesį jie jau gali būti tariami skirtinga intonacija. Apie pirmuosius metus (įvairių šaltinių duomenimis) vaikas moka nuo dviejų iki dešimties paprastų žodžių (mama, tėtė, teta ir kt.). O dabar išsiaiškinkime, kaip kalba turėtų vystytis antraisiais gyvenimo metais

Apie 18 mėnesį paprastai būna taip:

  • Vaikas mokas bent 30–40 žodžių;
  • Jis dažnai užduoda klausimus „kas?“, „kodėl?“;
  • Mergaitės pradeda dėlioti pirmąsias frazes, sudarytas iš veiksnio ir tarinio: „mama eina“, „šuo valgo“ ir panašiai.

Apie antruosius metus:

  • Pirmąsias frazes ima tarti berniukai;
  • Mergaitės moka pasakyti paprastus teiginius;
  • Vaikas gali pasakyti savo vardą ir atlikti nesudėtingas komandas;
  • Išreiškia norus ne tik gestais, bet ir nesudėtingais žodžiais.

Baigiantis antriesiems metams, vaiko žodyne paprastai būna jau 200–300 žodžių.

Vyresnių nei dvejų metukų vaikų kalbos raida:

  • Dažniausiai nuo dvejų iki trejų metukų kalba lavėja labai intensyviai. Mažylis per mėnesį gali išmokti nuo 50 iki 100 naujų žodžių, sudaryti vis sudėtingesnius sakinius, derinti įvairias kalbos dalis.
  • Na, ir, žinoma, pasipila nesibaigiantys klausimai, į kuriuos tėveliai mielai neatsakinėtų: „Kur, kada, iš kur, kodėl?“ Beje, paskutinysis yra labai svarbus. Jeigu trejų metukų mažylis dar nevirto „kodėlčiuku“, tai jau yra priežastis atkreipti dėmesį į jo kalbą. Greičiausiai ji vystosi kiek lėčiau, negu reikėtų.
  • Labai svarbu, kad trečiaisiais gyvenimo metais vaikutis naudotų daug ir įvairių frazių, mokėtų paaiškinti, ko nori. Gestai jau nebeturėtų atlikti svarbiausio vaidmens – jie gali nebent padėti, tačiau nebeturėtų pakeisti bendravimo žodžiais.

 

Svarbu ne tik kalbėti

Kalbos raida – tai ne tik žodžių tarimas, tačiau ir sugebėjimas suprasti, ką kalba suaugusieji. Štai kaip turėtų vystytis kalbos suvokimas:

  • 3–6 mėnesiai: vaikutis įsiklauso į suaugusiųjų balsus, atskiria pažįstamus;
  • 6–10 mėnesių: mažylis supranta kai kurias atskiras frazes ir gali išpildyti kai kuriuos prašymus;
  • 10–12 mėnesių: vaikas supranta daiktų pavadinimus;
  • 12–14 mėnesių: atžala atpažįsta paveiksliukuose pavaizduotus daiktus;
  • Sulaukęs 2,5 metų, jis jau gali suprasti sudėtingesnius prašymus, pavyzdžiui: „Nueik į kambarį ir atnešk man kamuoliuką“;
  • Apie trečiuosius metus daugelis vaikų jau supranta kai kurias pasakas;
  • Apie ketvirtuosius – sudėtingus sakinius (pavyzdžiui, su prielinksniais).

Kalbos sutrikimai ir jų priežastys

Labai svarbu atskirti tiesiog sulėtėjusią vaiko kalbos raidą ir kalbos vystymosi sutrikimus. Lėčiau kalbėti mažylis dažniausiai mokosi dėl socialinių priežasčių (apie jas – šiek tiek vėliau). Kalbos sutrikimus dažniausiai lemia įvairios ligos, traumos ir pan.

  • Alalija – kalba nepakankamai išsivysčiusi arba neišsivysčiusi visiškai (priežastis – smegenų pažeidimai nėštumo, gimdymo arba ankstyvuoju vystymosi periodu).
  • Afazija – negalėjimas kalbėti (priežastimi dažniausiai būna trauma, infekcija arba kraujotakos sutrikimai);
  • Dislalija – vaikutis netaisyklingai taria garsus, pakeičia juos kitais arba praleidžia iš viso. Iki trejų ir kartais net ketverių metukų tai laikoma visiškai normaliu reiškiniu ir yra vadinama fiziologine dislalija.
  • Mikčiojimas – kas tai yra, tikriausiai žinoma visiems. Į patį mechanizmą mes nesigilinsime, tačiau problema sukelia daugybę rūpesčių, kliudo normaliai kalbai. Priežastys dažniausiai būna kompleksiškos (traumos, infekcijos, cistitas, išgąstis, vaiko nerimas, komplikuoti santykiai su tėveliais ir kt.)
  • Rinolalija – sutrinka balso tembras ir garsų tarimas (dažniausiai taip nutinka dėl mažylio fiziologinių ypatybių, pavyzdžiui, vadinamosios kiškio lūpos).
  • Dizartrija – vaikutis kalba neaiškiai, neatskiria žodžių, negali tinkamai jų ištarti (dažniausiai tai susiję su nervų sistemos sutrikimais);
  • Balso pažeidimai (paprastai – gerklų ligų pasekmė).
  • Kalbos tempo pakitimai – bradilalija (lėta kalba) ir tachilalija (greitakalbystė). Šie sutrikimai susiję su nervų sistemos procesų jaudrumu ir lėtumu.
» Rašyti komentarą
» Komentarai
Ada
2018-12-26 17:02
Berniukas auga ( tėvai-lietuvis ir itale) šeimoje. Jau jam 2,3 m. tačiau taria labai nedaug lietuviškų žodžių (gal 10), bet viską supranta. Ar čia yra koks nors raidos sutrikimas , gal jau reikia vesti pas logopedą ?
Mama
2012-02-24 16:35
Kad paskui nebūtų varianto "j... pavėlavau, nes nemaniau kad tai problema". Kaip ne kaip juk nuo to nukentės pats vaikas.
Mama
2012-02-24 16:34
panikuoti gal ir nereikia, bet susirūpinti - tiesiog būtina. Jei tas nekalbėjimas yra dėl rimtų sutrikimų, gydymą reikia pradėti kuo anskčiau
Šarūnė
2012-02-24 15:23
Jei vaikas nekalba, dar nereiškia, kad jis koks nors atsilikęs ar nenormalus. Nereikia panikuoti
Austėja
2012-02-24 11:16
aš vaikų neturiu, tačiau mano draugės dukrytei jau penkeri, ir ji nekalba. Mykia, leidžia neaiškius garsus, kartais ištaria vieną kitą žodį, tačiau aplinkinius kuo puikiausiai supranta. Sūneliui jau treji, tačiau palyginus su sese - jis tikras pleputis. Kame čia galėtų būti reikalas? Mama pasimetusi, niekas dorai nepaaiškina, o nerimas auga