Kaip vystosi vaiko vaizduotė? (I dalis)

Vaikų vaizduotė visuomet labai plati ir įvairi. Būtent iš tokių svajoklių vėliau užauga gabūs dailininkai, skulptoriai, rašytojai, dizaineriai ir t.t. Nebūtų fantazijų ir vaizduotės – gyvenimas taip ir liktų stovėti vietoje. Dauguma vaikų mėgsta įsivaizduoti nebūtus dalykus ar įvykius. Kartais tėvams tai kelia nerimą, nes atskirti fantazijas nuo realybės ne visuomet taip paprasta.  Ar reikėtų su ja kovoti? O gal priešingai – kur kas geriau skatinti?

Kaip vystosi vaiko vaizduotė?

Vaizduotė pradeda reikštis dar iki mokykliniame amžiuje – maždaug 2,5–3 metų vaikams. Tačiau iki šio laiko vaiko mintys nesnaudžia. Jos intensyviai ruošiasi kaupdamos informaciją. Kiek vaikas ateityje bus linkęs fantazuoti, priklauso nuo to, kaip jis gyveno 1-3 metų amžiaus laikotarpyje. Dažnai mamos klausia: kodėl vaikas reikalauja tiek daug dėmesio? Juk jis galėtų savarankiškai žaisti ir leisti bent truputėlį atsipūsti. Tačiau tokiame amžiuje vaikas pasaulį pažįsta būtent per mamos rankas: ji parodo, kaip statyti kaladėles, kaip žaisti su lėlėmis ar kaip naudotis pieštukais. Siekiant paskatinti vaiko vaizduotės vystymąsi, galima pasinaudoti 3 patikimais būdais:

 

  • Skaityti vaikui kuo įvairesnes knygas. Sulaukęs 2-2,5 metų, mažylis jau turėtų žinoti skirtingus personažus ir siužetus.
  • Žaisti vaizduotę lavinančius žaidimus. Pavyzdžiui pastatyti priešais vaiką kėdę ir sakyti: “Įsivaizduokime, kad tai yra mašina, o tavo lėkštutė bus vairas. Gal nuvažiuokime šiandien aplankyti močiutės?”
  • Žaisti įvaizdžių žaidimus, kuomet reikia įsijausti į kokio nors personažo vaidmenį. Tarkim, tapti kačiuku ar šuniuku. Tokie žaidimai vysto ne tik vaizduotę, bet ir motorinius sugebėjimus.


“Mano sūnus labai įdomiai žaidžia. Maudymosi metu jis įpila į puodelį vandens ir siūlo man išgerti “arbatėlės”. Ir ne tik arbatėlės, bet dar ir saldainiukų paragauti, kuriuos atstoja konstruktoriaus detalės. Vėliau jis staiga ima pilti vandenį ant žaislų ir pasakoja esantis gaisrininkas”.

Toks platus žaidimų ratas, išnaudojant paprasčiausius daiktus rodo, kad vaikas perėjo į naują vystymosi lygį: jo kūrybiškumas smarkiai plečiasi ir jis ima fantazuoti be tavo pagalbos.

Nuo 3 iki 7 metų vaiko fantazijos ribos dar labiau plečiasi. Ir šiame etape labiausiai dominuoja žaidimai. Būtent žaisdami vaikai mokosi suvokti, atsiminti, būti dėmesingi ir išreikšti emocijas. Bene dažniausiai pasitaiko žaidimai, kurie atspindi realybę: vaikai žaidžia suaugusius, atkartodami šeimoje arba filmuose matytus vaizdus ir elgesio modelius arba įsikūnija į tam tikrus jiems patrauklius personažus: policininkus, ugniagesius, kaubojus ir t.t.

Daugybė tyrimų patvirtino, kad žaisdami vaikai išgyvena dvigubą lygiavertę “realybę” - tikrąją, kurioje jie yra tiesiog žaidžiantys vaikai ir išgalvotą, kurioje jie gali tapti tuo, kuo tik nori būti. Sveiki vaikai nesunkiai atskiria, kur yra tikrovė, o kur tik fantazija. Tačiau vis dėl to, kuo vaikas jaunesnis, tuo sunkiau jam suvokti tą ribą. Todėl, pavyzdžiui, klausydamasis pasakos arba stebėdamas spektaklį apie baisiąją raganą, 3-4 metų mažylis gali “įstrigti” fantazijose ir labai išsigąsti.

Dar vienas svarbus įrankis vaiko vaizduotės lavinime – tai žaislai. Labai gaila, tačiau dabartiniais laikais, kuomet parduotuvių lentynos tiesiog lūžta nuo įvairaus žaislų pasirinkimo, tėvams vis sunkiau atrasti tai, kas skatintų jų vaikų fizinį ir emocinį vystymąsi. Dabartiniai žaislai yra paruošti “galutiniam naudojimui”, todėl neskatina vaiko fantazuoti ir greitai pabosta. “Visi namų kampai apkaišioti įvairiausiais žaislais, o jis numeta juos vos po kelių dienų. Nesuprantu, kodėl jis toks išlepintas?” - skundžiasi tikrai ne viena mamytė. Bet vaikas ne išlepintas. Jam paprasčiausiai reikia erdvės vaizduotei. Mes, suaugusieji, viską matome labai paprastai: plyta yra plyta, akmuo yra akmuo ir t.t. O vaikui, kurio fantazija pakankamai laki, šie iš pirmo žvilgsnio paprasti daiktai gali virsti tikru lobynu.

Dauguma mažylių žaidimų pagalba fantazijas perkelia į realybę. Jie fiziniais veiksmais parodo tai, ką įsivaizduoja: įsijaučia į gerojo policininko vaidmenį, vaidina mamą arba tėtį ir t.t. Tačiau kai kuriems vaikams fantazijos taip ir lieka tik mintyse. Jie ramiai sėdi, išoriškai neparodydami jokių savo emocijų, tačiau mintyse išgyvena tikras dramas. Vėliau jie taip patiki savo mintyse sukurtais vaizdais, kad ima pasakoti apie juos, tarsi apie realius įvykius. Ir tuomet tėveliams iškyla klausimas: iš kur vaikas prisigalvojo tokių dalykų.

» Rašyti komentarą
» Komentarai
skeptikas
2012-11-12 16:28
uztenka siuolaikiniu multiku
Bulvaras
2011-12-21 15:48
Visi vaikai fantazuoja ir meluoja. Tame nėra nieko keisto ir nemanau, kad reikia kažkaip riboti vaiko fantaziją ar atvirkščiai - ją skatinti.
Irune
2011-12-21 14:39
As pati maza buvau siaubinga melagele (bent mama taip sako). Bet tikriausiai ne is blogos valios
Živilė
2011-12-21 14:08
Man mama pasakojo, kaip pradėjau fantazuoti ir meluoti. Kvatojau už pilvo susiėmus
Vejune
2011-12-21 10:43
Kai mano sunui buvo 4 metai, tai su savo beribe fantazija iskankino ne tik mane, bet ir darzelio aukletoja. Jis taip itikinamai pasakodavo viska, ka pamatydavo filmuose, kad aukletoja net susirupino kas darosi pas mus seimoje...