Kaip teisingai pykti ant vaiko?

Augdamas vaikas tampa lygiateisiu visuomenės nariu. Ir kaip kiekvienas žmogus, jis gali tave nustebinti, supykdyti ar nuliūdinti. Tačiau, jeigu nerodysi jam savo jausmų ir emocijų, tame tarpe ir neigiamų, jam bus sunku išmokti "skaitytis" su kitais žmonėmis.

Nepaversk savo nepasitenkinimo kaltinimu: „Tu padarei ne taip, tu ne toks, tu blogas“. Kartais mūsų artimieji, tame tarpe ir vaikai, daro tai, kas mums nepatinka, tačiau tai visiškai nereiškia, kad jie blogai elgiasi. Ko gero tu esi pastebėjusi, kad į tą patį veiksmą vieną dieną sureaguoji abejingai, o jau kitą kartą tas pats įvykis gali išvesti iš pusiausvyros. Kuo greičiau vaikas suvoks, kad tavo pyktis – tai požymis,  jog tavęs netenkina situacija, o ne jis pats, tuo pakantesnis jis bus kitų žmonių atžvilgiu.   

Nereikia slėpti savo nepasitenkinimo, atvirkščiai, būtina įvardinti, kas būtent tau nepatinka. Būtina apginti savo teritoriją, nesmerkiant pačio įsiveržimo fakto. Frazė: „Man nepatinka, kad tu gadini mano daiktus, prašau neliesti jų be mano leidimo“, - suirzus ištarta frazė neišgąsdins ir nepažemins mažylio, o leis jam suprasti, kuo tu esi nepatenkinta ir kad tu nesiruoši su tuo taikstytis. Vaikas supras tave – jis pats turi daiktų, kuriuos brangina.


Jeigu tau sunku sulaikyti momentinį pyktį, nekankink savęs: pakumščiuok pagalvę, suplėšykite ją, o dar geriau – išvalyk kilimą ar išplauk grindis. Jei tokios fizinės iškrovos maža – perstumdyk baldus.

Iš tiesų, tokie sudirgimai slepia nusivylimo jausmą, atsirandantį tuomet, kai savo aplinkos negali padaryti tokia, kokios norėtum. Pats siekis susikurti trokštamą aplinką nėra blogas, todėl būtent tau reikia šiek tiek pakeisti savo pasaulėžiūrą, o ne stengtis pakeisti savo vaiką, išliejant savo pyktį ant jo. Juk kuo dažniau būsi suirzusi ar įpykusi, tuo dažniau pritrauksi tokį patį elgesį iš tave supančių aplinkinių  žmonių.  

Visi mes žinome posakį: toks tokį traukia. Lygiai taip pat ir žmonės, būdami pykčio būsenoje, savo gyvenime sutinka panašius žmones. Arba, tokie žmonės dažniau už kitus patenka į nemalonias situacijas.

Vaikai atspindi mūsų emocinę būseną. Taip, jie dažniau išdykauja ir blogai elgiasi būtent tada, kuomet mama užsiėmusi kitais reikalais ar būna kuo nors susirūpinusi. Taip pat vaikai jaučia, kaip tėvai nusiteikę jų atžvilgiu. Ir svarbu yra ne laikas kiek jie būna su vaiku, o emocinio buvimo kartu lygis. Todėl būk ramesnė ir gera linkinti tave supantiems žmonėms, o tuomet, tikėtina, gyvenimas pasisuks į tave savo šviesiąja puse.

» Rašyti komentarą
» Komentarai
nesvarbu
2013-11-19 14:33
Suprantama kad teisingai reikia pykti ant vaiko,ir aš pasakau vaikas tiesok nesuvokia turbut ka pasakau jei vel manes neklauso tai rimtai šauksu nes juk taip negalima reikia pačiai suvokti ka vaikas daro;
kk
2012-05-25 22:50
ai kad ir vako per daug nereikia lepinti. nes nenupirksi ko jam reikia atsiprasat prisiks ant galvos..
Zigzag
2011-11-25 15:12
Bet gaminti juk reikia su meile, o ne su pykčiu...
Marina
2011-11-25 10:31
Tai aišku, kad daugiau... Gerai supykus bus ką visą savaitę valgyt
Ilona
2011-11-25 09:30
Aš niekada nekeliu balso prieš vaiką. Kai labai supykstu, tiesiog ramiu tonu pasakau "Man nepatinka tavo elgesys ir aš tikiuosi kad tai daugiau nepasikartos". Vaikas puikiai žino, kad jeigu jau aš taip sakau, reiškia esu rimtai supykusi ir antrą kartą nekartosiu