Kaip priversti vaikus klausytis tėvų?

Kaip išmokyti vaikus paklusnumo? Ar galima juos bausti fiziškai? Apie šiuos ir kitus tėveliams ramybės neduodančius klausimus – netrukus.

Kokios yra blogo vaikų elgesio priežastys?

Tėveliams reikia atsiminti: vaikai nėra piktybiški – jie tiesiog nesąmoningai ko nors siekia. Pavyzdys: vaikas ima rodyti kaprizus ir nenori rinkti žaisliukų, kad patrauktų dėmesį. Tai pagrindinė tokio elgesio priežastis. Vaikui nėra nieko baisiau už tėvų abejingumą. Jeigu nepakanka teigiamo dėmesio (meilės, švelnumo, paskatinimo), tada jis darys viską, kad pliaukštelėtumėte ar išbartumėte.

Antra priežastis – banalus kerštas: „Tu man neleidai filmuko pažiūrėt, o aš tau dabar neduosiu su drauge telefonu pakalbėt“. Tačiau vaiko galvoje tokios formuluotės nėra – tai daroma nesąmoningai.

Trečia priežastis – kova už valdžią, autoritetą. Maždaug apie trečiuosius savo gyvenimo metus vaikas pradeda konkuruoti su suaugusiaisiais dėl teisės būti namuose šeimininku.

Ketvirta priežastis – vaikas gali nevykdyti tėvų nurodymų baimindamasis nesėkmės. „Geriau nedarysiu nieko, negu padarysiu ne taip“. Tokio požiūrio kaltininkai yra tėvai, pernelyg saugantys atžalą nuo visų galimų pavojų („Nelipk, nukrisi“, „Neryk, karšta juk“ ir pan.). Jeigu nenorite užauginti nevykėlio, turite suteikti galimybę pajusti savo veiksmų pasekmes – bet tik ten, kur saugu. Neišmokai pamokos – pats raudonuok prieš mokytoją. Įsiropštei į medį ir išdribai – kitą kartą būk atsargesnis.

Penkta blogo elgesio priežastis – gero elgesio taisyklių vaiko niekas paprasčiausiai neišmokė. Tarkim, jis nežino, kad krapštytis nosį kitiems matant yra negražu.

Ar griežtumas reikalingas tik tada, kai blogas elgesys gali nepatikti aplinkiniams?


Klausimas mamai: o kodėl mamą turi jaudinti aplinkinių nuomonė? Teisingai elgiasi tie tėvai, kurie į aplinkinių pamokymus ir pastabas, kaip reikia auklėti savo atžalą, reaguoja maždaug taip: „Ačiū, mes su savo vaiku susitvarkysime patys“. Prieš skubėdami ko nors reikalauti iš sūnaus ar dukters, pažvelkite į save iš šalies, vaiko akimis. Dažnai būna taip, kad tėvai savo nerealizuotas ambicijas tiesiog suverčia ant vaikų.

Kada reikia atkaklumo, o kada galima leistis į kompromisus?

Čia reikalingas sveikas, blaivus protas. Neretai nutinka taip, kad besąlygiškas paklusnumas reikalingas tik tam, kad tėvai patys galėtų geriau įsitvirtinti.. Nėra bėdos, jeigu vaikas prašo pusvalandį pažiūrėti filmuką, o po to sės ruošti namų darbų. Iš pradžių sau atsakykite į klausimą: o jums tikrai reikia reikalauti to ar ano?

Ar leistinos fizinės bausmės?

Nuomonės išsiskiria. Vieni pasisako kategoriškai prieš, kiti teigia, kad iš labai didelės bėdos pyktelėjus galima truputį pliaukštelėti, bet po to būtina susitaikyti, paprašyti atleidimo, paaiškinti savo pykčio priežastį. Visiškai neleistinos situacijos, kai mama ne baudžia, o baugina vaiką, kad grįš tėtis ir duos diržo. Tai jau būtų sadizmas.

3 metodai, padedantys išauklėti paklusnius vaikus

1. Paaiškinimai ir įkalbinėjimai. Vienas geriausių variantų, tačiau pasiteisina ne visada: galima tūkstantį kartų sakyti tą patį, o vaikas vis tiek padarys savo. Leiskite jam įsitaisyti vieną kitą guzą, paleiskite iš po savo sparno, per daug nekontroliuokite. Kuo vyresnis vaikas, tuo daugiau laisvės jam reikia. Ir nereikia akcentuoti nesėkmių: „Aš juk tau sakiau!“ Taip mes pabrėžiame, kad vaikai kvaili, o mes – protingi. Kam to reikia? Kad pajustumėte savo vertę?

2. Skatinimas dovana. Veikia, jeigu dovana proporcinga poelgiui ir šis metodas netaikomas per dažnai. Jeigu tėvai nuolat moka už vaiko dešimtukus ir gerą elgesį, tai geruoju nesibaigs. Geriau, kad tas apdovanojimas nebūtų toks materialus – galima nueiti su sūneliu į kiną arba pažvejoti, galima nupirkti dukrytei ką nors, apie ką ji seniai svajojo (jeigu ji baigė semestrą gerais pažymiais). Tačiau skatinti pinigais tikrai nepatartina.

3. Kategoriškas įsakymas. Pateisinamas tose situacijose, kai gresia pavojus sveikatai ar gyvybei. Negalima ropštis ant palangės, lakstyti stogais, mėtytis peiliais ir t.t. Kita vertus, vaikai paprastai jaučia situacijos rimtumą, ir suvokia, kada juokai menki. Jie veikia intuityviau už suaugusiuosius, o šie – lokiškiau ir racionaliau.

» Rašyti komentarą