Kaip pasakyti vaikui apie skyrybas?

Ne visada moters gyvenimas susiklosto kaip pasakoje – geras ir mylimas sutuoktinis, sveiki ir laimingi vaikai, nerūpestingas gyvenimas... Anksčiau taip karštai liepsnoję jausmai išblėsta, lieka tuštuma, kurios neišeina užpildyti. Vyras ir žmona kenčia vienas kitą, kol galiausiai nusprendžia išsiskirti. O ką pasakyti vaikui? Nusprendusi, kad tau ir jo tėčiui ne pakeliui, tu susidursi su rimta problema. Ar teisinga bus, jeigu mestelėsi panašią frazę: „Tiesa, aš jau nebemyliu tavo tėčio“? Žinoma, kad ne. Svarbiausia, kad vaikutis suprastų, jog skyrybos nereiškia visiško šeimos iširimo.

Niekas nepaneigs, kad vaikai yra labai jautrūs – jie jaučia tėvelių nuotaikų ir emocijų kaitą, puikiai žino, kada tėtis arba mama meluoja. Ką nors nuslėpti nuo jų yra beveik neįmanoma. Tačiau tai nereiškia, kad atžala turi pati susiprotėti, kas vyksta, ir tyliai ramiai viską išgyventi, nekeliant scenų ir nebandant pabėgti iš namų. Vaikai dažnai pajunta, kad turi palaikyti vieno iš tėvelių pusę, nors myli juos abu – bent jau taip yra kiekvienoje normalioje šeimoje. Nereikia laukti, kad mažylis į tavo antrąją pusę žvelgs tavo akimis, ir matys tuos trūkumus, su kuriais negalėjai susitaikyti. Nepriklausomai nuo to, kokio amžiaus yra tavo vaikai, ir kaip tave įskaudino jų tėvas, turi prisiminti: skyrybos – tai jūsų asmeninis reikalas. Mažylis neturi jaustis kaltas dėl to, kad myli „blogą“ tėtį.

Tikriausiai įsivaizduoji, kaip sunku atsakyti į vaiko klausimą apie tai, kodėl jūsų keliai pasuko į skirtingas puses – juk visose pasakose princas ir princesė gyvena kartu ilgai ir laimingai, o meilė jose visada yra amžina. Jeigu trumpai ir aiškiai nukirsi, kad tiesiog nebemyli tėčio, pasakiškas pasaulio vaizdas, kurį mažylis turi susikūręs savo mintyse, nenumaldomai subyrės į šipuliukus. Tai bus pirmas skaudus susidūrimas akis į akį su negailestinga realybe, kur toli gražu ne viskas panašu į pasaką apie Pelenę.


Būtent todėl prieš leptelint ką nors panašaus reikėtų gerai pagalvoti, ar tai tikrai vienintelis tinkamas paaiškinimas? Juk kiekvienas mažylis trokšte trokšta, kad jo tėveliai mylėtų vienas kitą ir būtų laimingi. Jeigu gerai pasikapstysi savo jausmuose, pamatysi, kad kažkur giliai giliai antrajai pusei vis dėlto rusena bent nedidelė šiltų jausmų kibirkštėlė (šiaip ar taip, juk už kažką šį žmogų pamilai, netekėjai už visiško nedorėlio). Todėl užuot vertus kaltę vyrui arba griovus vaikučio svajones, kalbėjus abstrakčius dalykus, reikia įvardinti konkretesnes sprendimo išsiskirti priežastis. Gali, pavyzdžiui, pasakyti, kad su sūnelio arba dukrytės tėčiu jautiesi nelaiminga, kad jūs daugiau nebegalite gyventi kartu.

Kad ir kaip banaliai tai nuskambėtų, daugelis vaikų tikrai nuoširdžiai mano, kad pasaulis sukasi tik apie juos, todėl pirmas dalykas, apie kurį reikėtų pagalvoti prieš pranešant šią žinią savo atžalai, yra tai, kaip po to pasikeis tavo sūnelio arba dukrytės gyvenimas. Vaikai pasitiki savo tėvais, laiko juos atoritetu, galvoja, kad šie du suaugusieji yra tokie stiprūs, kad gali susidoroti su bet kokia iškilusia problema.  Jeigu paaiškinsi atžalai, kad jaudintis dėl ko nėra, patiriamas stresas greičiausiai bus daug mažesnis. Net jeigu tu jautiesi visiškai sugniuždyta ir prislėgta, kalbėdama su vaiku tu turi to neparodyti. Tavo ramybė bus pats geriausias atsakymas į didžiąją dalį vaiko klausimų.

Sociologai tikina, kad vaikai, išaugę nepilnose šeimose, jaučiasi daug geriau, negu tie, kurie augo pilnoje, tačiau nelaimingoje, šeimoje. Net jeigu tu esi tikra aktorė ir meistriškai moki nuslėpti tai, kas vyksta tarp tavęs ir tavo sutuoktinio, vaikai vis tiek intuityviai jaučia, kad kažkas ne taip, kad tu (arba jūs kartu su vyru) kažką slepiate, kažką nutylite. Nėra ko stebėtis: juk vaikai – patys geriausi psichologai. Likti kartu su nemylimu ar net nekenčiamu vyru „dėl vaikų“ – tikrai ne išeitis. Tavo sūnelis arba dukrytė galų gale dėl to nukentės. Tačiau jeigu tėveliai imsis priemonių, kad visi būtų laimingi (tegul ir atskirai), vaikams taip bus tik geriau. Be to, taip tu įdiegsi savo mažyliui sveiką ir racionalų požiūrį į gyvenimą: jeigu yra galimybė padaryti taip, kaip geriau, kam be reikalo kentėti? Vėliau, kai vaikai bus vyresni, galėsi smulkiau nupasakoti ir paaiškinti, kodėl nusprendėte išsiskirti.

Atmink, tavo užduotis – padaryti taip, kad vaikai suprastų, kodėl pasukote skirtingais keliais, ir kad tai nereiškia, jog mažylis nebeturi šeimos. Net jeigu tėtis ir negyvena kartu – tai ne priežastis nustoti jį mylėti.

» Rašyti komentarą
» Komentarai
To Liveta
2020-01-23 15:47
Kaip suprasti nesutariame ir todėl norime skirtis? Tai kai su vaiku nesutarsi irgi norėsi su savo vaiku skirtis, nes nesutariate?
Nesvarbu
2012-05-31 14:36
Vaikai nori žinoti apie skyrybas kaip kas,
Kkkk
2012-03-13 21:16
Aš šią užduotį palikau vyrui. Taip ir pasakiau: tu išeini, tu vaikui ir pranešk.
samanta
2012-03-13 21:10
Vaikai ir patys kuo puikiausiai viską jaučia ir supranta. Dažniausiai kur kas geriau, nei suaugusieji
Ylva
2012-03-13 15:33
Liūdna, kai tenka skirtis...