Kaip padėti vaikui išgyventi tėvų skyrybas?

@ Shutterstock

Skyrybos – sunkus išgyvenimas visiems šeimos nariams, o ypač – patiems mažiausiems. Kaip apsaugoti vaikus nuo skausmo?
 
Aukų nereikia
 
Suprantama, kad skyrybos – tai kraštutinė priemonė, kai kitų išeičių nebelieka. Jeigu jūs ir jūsų antroji pusė padarėte viską, kad susitaikytumėte, tačiau gyvenimas kartu virto pragaru, geriau išsiskirti. Aukotis ir likti kartu, teisinantis, kad darote tai dėl vaikų, nereikia – taip jūsų vaikams bus tik dar blogiau: neapykanta, kurią jaučiate vienas kitam, anksčiau ar vėliau prasiverš, o labiausiai nukentės jūsų atžalos.
 
Klysta tie, kurie mano, kad santykių aiškinimasis už uždarų durų reiškia, kad vaikai nieko negirdi ir nesupranta – patikėkite, jie supranta daug daugiau, negu jums atrodo: suaugusiuosius dar galima apgauti išvadomis, o vaikams jūsų emocijos – kaip atversta knyga.
 
Patiems tėvams tokia auka taip pat nepasiteisina: juk aukodamiesi mes nesąmoningai tikimės atpildo už savo kančias, o nesulaukę iš paaugusių vaikų dėkingumo jaučiamės išduoti. Štai kodėl kai kada skyrybos yra daug mažesnė blogybė.
 
Neapgaudinėkite
 
Griūvanti šeima vaikui – baisi nelaimė: nelieka nieko, prie ko jis buvo pripratęs. Kartais tėvai, nenorėdami skaudinti vaikų, juos apgaudinėja, pavyzdžiui: išsiskiria, gyvena atskirai, o vaikams sako, kad tėtis arba mama išvažiavo į komandiruotę, prižiūri sergančią senelę ir t.t.
 

Jeigu vaikas nežinos, kas iš tikrųjų vyksta, jis jaudinsis ir išgyvens, patirs stresą – nežinia vaiko psichikai daug baisesnė už nemalonią tiesą. Be to, bet kuris vaikas dėl tėvų skyrybų linkęs visų pirma kaltinti save – jam atrodo, kad tėtis paliko ne mamą, o vaiką, nes šis buvo blogas.
 
Vaiko nerimas sukelia daugybę problemų – tiek psichologinių (vaikas gali tapti labai konfliktiškas arba užsisklęsti savyje), tiek somatinių (neretai dėl to išsivysto alergija, prasideda imuninės sistemos veiklos sutrikimai). Psichologinės traumos, patirtos vaikystėje, dar ilgai nepalieka ramybėje, kelia sunkumų net ir suaugus.
 
Pavojingas amžius
 
Tėvų skyrybas sunkiai pakelia visi vaikai, tačiau pats nepalankiausias amžius – 6-8 metai. Šis periodas sutampa su mokslo metų pradžia (kas ir taip sukelia nemažą stresą), savęs kaip berniuko ar mergaitės identifikacija. Tėvo netektį (paprastai vaikai lieka su mama) vienodai sunkiai išgyvena tiek sūnus, tiek dukra – juk būtent iš tėvo berniukas mokosi būti vyru, o mergaitė, stebėdama tėvų santykius, mokosi būti moterimi, žmona.
 
Kaip sumažinti skausmą?
 
Jeigu sprendimas išsiskirti jau priimtas ir kelio atgal nėra, vaikų labui tėvai turėtų pasistengti padaryti tai civilizuotai: pranešti šią žinią vaikui kartu ir paaiškinti, kad vaikas dėl to nekaltas, kad po skyrybų niekas nepasikeis – abu tėvai mylės jį kaip ir anksčiau, su juo bendraus, nors ir gyvens atskirai. Stenkitės nedaryti iš to skandalo. Jeigu jums sunku tvardyti savo emocijas ir nekelti balso, aiškinkitės tarpusavio santykius tada, kai vaiko nėra namuose.
 
Būkite pasirengę sąžiningai atsakyti į vaiko klausimus. Jeigu dėl kokių nors aplinkybių mamai atsakyti nepatogu (pavyzdžiui, skiriamasi dėl vyro neištikimybės), klausimą galima peradresuoti tėvui. Svarbiausia – paaiškinti, neslėpti, nes skyrybų priežasčių ieškantys vaikai gali prisigalvoti nebūtų dalykų.
 
Emociškai palaikykite vaiką ir nepykite, jeigu jis dėl iširusios šeimos kaltins jus – šią naštą daugiausia neša tie, kurie lieka gyventi kartu su vaiku. Šiuo nelengvu periodu skirkite savo atžalai kaip galima daugiau dėmesio, parodykite užuojautą ir... stenkitės blogai nekalbėti apie savo antrąją pusę. Tai nėra lengva, tačiau pasistenkite tai padaryti dėl vaiko.

» Rašyti komentarą