Kaip neužsikrėsti vaikų žaidimų aikštelėje? II dalis

Kaip apsaugoti vaikutį nuo ligų?

Žinoma, galima su mažyliu visą rudenį, žiemą ir net pavasarį praleisti namuose, tačiau nuo peršalimo tai neapsaugos – užkrėsti vaiką gali net ir jo tėveliai. Mažylis turi išeiti pasivaikščioti ir pakvėpuoti grynu oru, o kad jis išvengtų nemalonių siurprizų, būtina pradėti ruoštis iš anksto. Jeigu tuo vis dėlto nepasirūpinai, tai padaryti gali tiesiog dabar.

Visą profilaktiką sudaro dvi didelės grupės – specifinės ir nespecifinės priemonės.

Prie nespecifinių priemonių priskiriamas organizmo apsauginių jėgų stimuliavimas – kitaip tariant, tavo užduotis turėtų būti tinkama mažylio priežiūra, racionalus jo maitinimas, dienos režimo laikymasis, grūdinimas ir bent jau paprasčiausia kūno kultūra (trumpa mankšta, kurią darytumėte kartu rytais, ar tiesiog aktyvūs žaidimai). Tai, atrodytų, elementarūs dalykai, tačiau jie labai stipriai veikia vaiko savijautą ir sveikatą. Niekada jų nenuvertink.

Ne ką mažiau svarbu laikytis asmens higienos, kruopščiai prižiūrėti, kad indai, grindys ir rūbai visada būtų švarūs. Vis dėlto kasdien po vieną kartą ar net po du naudoti dezinfekuojamųjų priemonių namų tvarkymui nerekomenduojama. Šiaip ar taip, vaikutis turi susipažinti su mikroflora, tad visiškai sterili aplinka gali būti netgi kenksminga. Na, o vėdinti patalpas reikėtų kaip galima dažniau (jeigu yra galimybė – nuolat). Esmė ta, kad deguonies trūkumas (kitaip tariant, hipoksija) ir per daug išsausėjęs oras sutrikdo normalią gleivinių veiklą, tad jos nebegali neutralizuoti virusų. Sudarius mažyliui palankų mikroklimatą, reikėtų pasirūpinti ir tuo, kad vaikutis dažniau išeitų pasivaikščioti (žinoma, per stiprią liūtį, griaudėjant perkūnijai arba esant dideliems šalčiams kišti iš namų nosies vis dėlto nerekomenduojama). Jeigu pasivaikščioti nėra kaip, vasarą leisk bent retkarčiais miegoti vaikui balkone, arba vėdink kambarius, atidariusi orlaidę ar langą.


Apie maitinimo krūtimi teikiamą naudą rašėme jau ne kartą, tačiau priminsime, kad labai svarbu maitinti mažylį savo pienu kaip galima ilgiau – tai palaikys vaikučio imunitetą. Ypač šis dalykas svarbus antraisiais gyvenimo metais, kai atžala ima daug labiau kontaktuoti su jį supančiu pasauliu, o imuninė apsauga dar nėra galutinai susiformavusi.

Kaip jau tikriausiai žinai, vienas iš pačių efektyviausių nemedikamentinių būdų stiprinti imunitetą yra sistemiškas grūdinimas – tiks ir aptrynimai, ir apipylimai vėsiu vandeniu, vaikščiojimas basomis, grūdinimasis ore (kitaip tariant, kalbame apie oro vonias), vandenyje ir saulėje.

O dabar – apie specifines profilaktikos priemones. Mes jau šiek tiek užsiminėme, kad svarbu laikytis asmens higienos, ir ne be reikalo. Prie specifinių priemonių paprastai priskiriamos sanitarinės-higieninės normos ir medikamentų vartojimas. Visų pirma, reikėtų pasistengti užkirsti kelią mažylio kontaktui su akivaizdžiai ligotu vaiku arba suaugusiuoju (ir visai nesvarbu, ar kalbame apie namų aplinką, ar apie žaidimų aikštelę, ar apie pasivaikščiojimą ir ėjimą kartu apsipirkti). Žinoma, į kraštutinumus pulti nereikia – šiaip ar taip, žmonių yra visur ir visada, bet tai nereiškia, kad negalima niekur keliauti. Rinkis vizitui į polikliniką arba kelionei į parduotuvę tokį laiką, kai žmonių nėra tiek daug (geriausia – ryte, kai mokiniai jau sėdi mokykloje, o dauguma darbingo amžiaus žmonių – darbe). Epidemijos sezonu apsipirkinėti reikėtų kaip galima rečiau.

Labai dažnai mamytės daro didelę klaidą – jos per daug prirengia savo mažylį. Ir mes kalbame ne apie tokius vaikus, kurie dar nemoka atsisėsti ar žengti pirmųjų žingsnių, o apie tuos, kurie vaikšto ir bėgioja, yra aktyvūs. Jie turėtų būti aprengti lengviau, negu tu pati. Perkaitimas yra daug blogiau už peršalimą, nes jis gerokai susilpnina imunitetą – juk šiek tiek sušalęs mažylis šiek tiek pabėgioja, pajuda, ir vėl sušyla, o nusirengti jis negali (nemoka arba to padaryti jam neleidžia mama). Na, o kojytėms visada turi būti šilta ir sausa, nes ant pėdų yra refleksogeninių zonų, susijusių su nosimi. Jeigu kojytės sušąla, susilpnėja ir nosytės apsauga, vadinasi, slogą pasigauti yra daug lengviau.

Medikamentinė profilaktika iki šiol laikoma diskusijų ir nesutarimų objektu, tad farmacijos kompanijos ir toliau gamina specialius preparatus. Virusų egzistuoja devynios galybės, o sukurti idealų vaistą, kuris galėtų paveikti visus virusus, deja, dar neįmanoma. Mažiems vaikams siūlomas profilaktikos variantas – priemonės su interferono induktoriais (medžiagomis, kurios padeda sintetinti su virusais kovojantį interferoną). Prie tokių medžiagų priskiriamas viferonas, kipferonas, genferonas ir kitos panašaus veikimo medžiagos, kurių yra specialiose žvakutėse, lašuose, tabletėse ir tepaluose. Tokias priemones naudoja vaikai, kontaktavę su su ligoniais, taip pat ir sergantys sunkiomis ligomis, turintys vystymosi sutrikimų, dažnai sergantys, taip pat pratrūkus kokioms nors epidemijoms. Dažniausiai šios priemonės skiriamos 2–3 ligos dieną – tai padeda aktyviau įtraukti organizmo apsaugą ir greičiau įveikti infekciją.

Dar vienas specifinės profilaktikos būdas yra vakcinacija. Galima pasiskiepyti nuo gripo (tiesa, tėveliai šios vakcinos linkę atsisakyti, nes ji nėra labai efektyvi, ir rizika susirgti išlieka), tačiau nuo ūmių kvėpavimo takų virusinių infekcijų – ne (virusų tiesiog per daug). Apmaudu, bet mūsų dienomis dar nėra universalios profilaktikos priemonės, kuri užtikrintų, kad vaikutis tikrai nesusirgs. Tačiau medikai ir toliau tikisi, kad anksčiau ar vėliau ji bus sukurta.

» Rašyti komentarą
» Komentarai
Pupa
2012-03-05 10:04
Labai įdomus straipsnis. Vienu atsikvėpimu perskaičiau abi dalis.
Laumė
2012-03-05 08:42
Su tais skiepais nuo gripo tikrai panašu, kad tik pinigų melžimas. Kas iš mano pažįstamų skiepijosi, sakė, kad nė velnio nepadeda. Jeigu epidemija - vis tiek serga.