Kaip neužsikrėsti vaikų žaidimų aikštelėje (I dalis)

Pereinamuoju metų laiku mamos ima skųstis, kad jų vaikučiai dažnai serga. Tiek į vaikų darželį, tiek į žaidimų aikštelę vis ateina išbertų mažylių, kurie nepiktybiškai, tačiau ir toliau platina ligas. Viešajame transporte netrūksta kosinčių ir čiaudinčių keleivių... Baisu ir koją iškelti iš namų.

Tačiau ar iš tiesų pavojinga prieiti prie tokių žmonių? Ar didelė rizika užsikrėsti? Pakalbėkime apie peršalimą, vaikų infekcijas ir užsikrėtimo būdus, taip pat apie tai, kaip apsaugoti savo atžalas.

Kas yra ūmi kvėpavimo takų virusinė infekcija ir kuo ji skiriasi nuo vaikiškų infekcijų

Ūmios kvėpavimo takų infekcijos, arba virusinės ligos, – tai labai didelė ligų grupė. Joms bendra tai, kad visos jos yra virusinės kilmės ir sukelia peršalimo simptomus – nuo slogos iki virusinės pneumonijos. Beveik visais virusais galima užsikrėsti oro lašeliniu būdu, kitaip tariant, kai kas nors čiaudi, kosti arba tiesiog kalba. Tiesa, aplinkos sąlygoms virusai nėra atsparūs – karštyje ar šaltyje jie praranda savo aktyvumą. Dėl šios priežasties užsikrėsti galima tik tuo atveju, jeigu su ligoniu bendraujama labai ilgai, arba su juo palaikomas itin glaudus kontaktas.

Inkubacinis viruso periodas trunka nuo poros dienų iki savaitės (tai priklauso nuo viruso tipo), todėl mes ne visada galime tiksliai žinoti, kas ir kada mus užkrėtė – kaimynės berniukas vakar ar iš pažiūros sveika kontrolierė prieš keletą dienų.

Didžiausia rizika vaikui pasigauti virusinę infekciją yra uždarose patalpose (bute, kuriame yra ligonių, poliklinikoje, darželyje arba klasėje, prekybos arba pramogų centre ir panašiai), nes ten šilta ir nėra tiesioginių saulės spindulių, naikinančių virusus. Tačiau labai didelę reikšmę turi ir tai, kiek susirenka žmonių (jeigu tai šventė arba sekmadienis, ir liaudies daug – rizika užsikrėsti yra gerokai didesnė nei paprastą dieną arba ankstyvą rytą). Kai žmonių minios, ore padidėja kenksmingų virusų ir mikrobų koncentracija. Oras prisotintas anglies dvideginio, o deguonies nepakanka, tvanku, mažylis perkaista – visa tai susilpnina imuniteto apsaugą ir leidžia virusams veikti aktyviau.


Gana didelė rizika epidemijos sezonu užsikrėsti peršalimu viešajame transporte, o ypač – piko metu (tada daug žmonių, vadinasi, ir ligonių, yra tvankiau, virusų koncentracija, kaip ir prekybos centruose, yra didesnė). Todėl geriau kelionei su mažyliu rinktis tokį laiką, kai žmonių mažai, o maršrutas būtų toks, kad viešajame transporte reikėtų praleisti kuo mažiau laiko.

Na, o vaikų žaidimų aikštelėje tikimybė užsikrėsti kokia nors infekcija yra gerokai mažesnė, net jeigu joje lankosi kosintys ir sloguojantys vaikai. Reikėtų paminėti, kad dažniausiai užsikrečiama inkubaciniu ligos periodu ir tada, kai karščiuojama. Jeigu temperatūra nukrenta ir pagerėja savijauta, vadinasi, imuninė sistema jau perėmė viruso kontrolę. Dažniausiai tokie vaikučiai jau nebegali užkrėsti. Tačiau net jeigu virusai platinami ir toliau (kosint, čiaudint ir kalbant), pasklinda jie ne didesniu kaip pusės metro atstumu. Todėl jeigu matai, kad žaidimų aikštelėje sėdi vaikas su ūmios kvėpavimo takų infekcijos simptomais, tiesiog nereikia prie jo prieiti arčiau ne per metrą, ir rizika užsikrėsti liks lygi beveik nuliui.

Daugelis mamyčių kone pasididžiuodamos sako, kad „va, aš sėdžiu su savo sūneliu namie, kol bėrimas visiškai praeis, o kitos veda ligoniukus į darželį“. Tai nėra labai tinkama pozicija – esmė ta, kad ligos metu šviežias oras ir pasivaikščiojimas atlieka gydomąją ir profilaktinę funkciją (pagerina mažylio nuotaiką, aprūpina organizmą deguonimi ir padeda greičiau pasveikti). Todėl pasivaikščiojimai rekomenduojami tada, kai nukrinta temperatūra ir pagerėja savijauta. Sunku iš kitų mamų reikalauti, kad jos nevaikščiotų su sergančiomis atžalomis – jeigu bijai dėl savo vaikučio sveikatos, nesijaudink ir tiesiog venk kontakto, pasitrauk nuo jų atokiau, vaikštinėk kurioje nors kitoje vietoje.

Vaikiškos infekcijos

Kitaip nei virusinės ligos, šios dažniausiai pasireiškia vaikams, todėl ir yra vadinamos vaikiškomis. Jos ne visada virusinės kilmės, nors ligos pradžioje gali pasirodyti panašios į daugumą ūmių kvėpavimo takų infekcijų atvejų. Daugelis iš jų lygiai taip pat plinta oro lašeliniu būdu, o tikimybė užsikrėsti padidėja šaltuoju metų laiku.

Didelė dalis vaikiškų infekcijų yra labai užkrečiamos. Jeigu gydytojas liepė sėdėti namie (kitaip tariant, „paskelbė karantiną“), mažyliui negalima nei į darželį, nei į mokyklą, nei į žaidimų aikštelę, taip pat ir kontaktuoti su kitais žmonėmis.

Pavojingiausios vaikiškos infekcijos:

  • Meningokokinė infekcija. Ligos eiga būna įvairi – nuo paprasto peršalimo iki pūlingo meningito ir mirties. Inkubacinis periodas trunka nuo paros iki dešimties, karantinas atšaukiamas tik pasveikus.
  • Parolitas arba kiaulytė. Jeigu vaikutis nebuvo paskiepytas sulaukus vienerių ir šešerių metukų, inkubacinis periodas trunka nuo 11 iki 23 dienų, sergama 10 dienų (jeigu forma paprasta, pažeidžiamos tik seilių liaukos) arba 21 (jeigu forma komplikuota).
  • Vėjaraupiai. Pati užkrečiamiausia infekcija iš visų. Ji gali paplisti daugiabučiame name net per ventiliaciją. Suserga ja beveik 100 % vaikų, jeigu jie nebuvo paskiepyti. Inkubacinis periodas trunka nuo 10 iki 20 dienų, užkrėsti kitus vaikas gali dar net nepasireiškus ligos simptomams (prieš penkias dienas iki to). Karantinas trunka 21 dieną.
  • Tymai. Pavojingi neskiepytiems vaikams. Inkubacinis periodas trunka nuo 10 iki 20 dienų. Vaikutis gali užkrėsti dar 5 dienas po to, kai jį išbėrė, ir 10 dienų, jeigu yra komplikacijų.
  • Skarlatina. Inkubacinis periodas – 10 (jeigu forma lengva) arba 14 (jeigu forma apysunkė arba sunki) dienų. Karantinas trunka savaitę.
  • Kokliušas. Inkubacinis periodas trunka net iki 2 savaičių, o užkrėsti mažylis gali 25 dienas nuo ligos pradžios. Jis stipriai kosti ir platina kokliušo lazdeles.
  • Raudonukė. Inkubacinis periodas – nuo 10 iki 24 dienų. Vaikas gali užkrėsti dar praėjus 5 dienoms nuo bėrimo. Išbertas mažylis jaučiasi geriau, jam nukrenta temperatūra, tampa lengviau, tačiau aplinkiniams jis vis dar kelia pavojų.

Jeigu nustatyta (ar bent įtariama) kuri nors iš mūsų aprašytų infekcijų, atžalą tuoj pat reikia izoliuoti nuo kitų vaikų, kol baigsis karantinas – mažylis gali būti pavojingas tiek bendraamžiams, tiek suaugusiesiems.

» Rašyti komentarą