Kaip kūdikis reaguoja į garsus?

Nors vos gimęs kūdikis iš karto turi išvystytą klausą, vis dėl to sugebėjimas aiškiai skirti garsus ir nustatyti, iš kurios pusės jie sklinda, ateina tik su laiku. Pirmiausia kūdikis supranta, jei garsas sklinda tiesiai prieš jį, vėliau pradeda suvokti, jei garsas sklinda iš kairės arba dešinės pusės ir tik paskiausiai gali lengvai suvokti, jei garso šaltinis yra jam už nugaros.

Kai kurie žmonės turi klaidingą įsitikinimą, kad pirmuosius garsus kūdikis išgirsta gimęs. Iš tiesų taip nėra, mat klausa susiformuoja dar mamos pilvelyje ir būtent ten kūdikis ramiai klausosi visų natūralių mamos skleidžiamų garsų: kaip gurgia pilvas, kaip mama įkvepia ir iškvepia orą, kaip plaka jos širdis. Širdies plakimas – ypatingas garsas, ilgam išliekantis vaiko atmintyje, todėl net ir gimęs, priglaustas prie mamos širdies, kūdikis dažniausiai nurimsta ir atsipalaiduoja. Lygiai taip mažylis pripranta ir prie balsų: dar būdamas pilve jis girdi kaip kalba jo tėveliai, todėl gimęs sugeba atskirti tėvų balso tembrą nuo aplinkinių. Žinoma, prieš gimstant girdėti garsai nėra tokie patys, kaip realybėje, mat juos prislopindavo kūdikį supantis skystis, tačiau tai, kas jau anksčiau buvo girdėta, dabar yra lengviau atpažįstama.

Ar pastebėjai, kad dauguma suaugusiųjų, kalbėdamiesi su vaiku, instinktyviai paaukština balso tembrą? Arba tai, kad kūdikis visuomet džiaugsmingiau reaguoja į mažų vaikų balsą, nei į suaugusiųjų? Taip yra dėl to, kad mažyliams labiau patinka aukšti tonai, nei žemi. Keisčiausia yra tai, kad suaugęs žmogus, paaukštindamas balso toną kai kalbasi su vaiku, dažniausiai tai daro nesąmoningai. Kol kas nėra nustatyta, kodėl taip įvyksta, todėl tikėtina, kad paaukštintas balso tonas išreiškia meilę.


Įdomus ir skirtingas vaiko pomėgis klausytis žmogaus balso bei muzikos. Dažniausiai kūdikiai mieliau klausosi žmogaus balso, sklindančio iš kairės pusės, o muzikos – iš dešinės. Tikėtina, kad tai nulemia smegenų pusrutuliai, atsakingi už skirtingas sritis: dažniausiai kairysis smegenų pusrutulis yra atsakingas už kalbos įgūdžių raidą, o dešinys – už kūrybingumą. Prieš tai minėjome, kad suaugusieji nesąmoningai paaukština balso toną, bendraudami su kūdikiu. Kalbėdami jie daro dar vieną keistenybę: dažniausiai instinktyviai kūdikį  supa ant kairės rankos.

Labiausiai kūdikius nuramina vienodo tembro, ilgai užsitęsiantys ir pasikartojantys garsai. Mokslininkai teigia, kad būtent tokie garsai vaikui primena būvimą motinos pilve, kur jis nuolatos girdėjo tą patį ritmą. Todėl nėra nieko keisto, kad mus taip erzinantys dulkių siurblio, ar variklio gausmo garsai gali labai raminti kūdikį.

Deja, bet turime pakalbėti ir apie labai nemalonius dalykus, tai yra klausos sutrikimus. Pirmosios apžiūros metu gydytojai dažniausiai nenustato vaiko kurtumo, nes kol kas jis ne visuomet racionaliai reaguoja į aplinką.

Kada reikėtų kreiptis į medikus?

  • Jei kūdikio negąsdina stiprus garsas;
  • Jei kūdikis nereaguoja į garsus ir tave pastebi tik tuomet, kai atsirandi jo akiratyje, o ne tuomet, kai kalbi;
  • Jei girdėdamas garsus jis nesugeba atskirti iš kurios pusės jie sklinda (pirmaisiais mėnesiais šie įgūdžiai dar tik vystosi, todėl nebūtinai turi būti ligos simptomas).


 

» Rašyti komentarą