Ką reikia žinoti apie mamas-echidnas?

Niekas nebepamena, koks „genijus“ sugalvojo taisykles, kurių privalu laikytis kiekvienai save gerbiančiai mamai. Pavyzdžiui, kas pasakė, kad vaiko gimimas turi apversti moters gyvenimą aukštyn kojomis? Kas nusprendė, kad tris kilogramus su trupučiu sveriantis ryšulėlis turi pakankamai įtakos, kad galėtų kontroliuoti mamą, tėtį, močiutę, senelį ir net kaimynus, kurie, sužinoję, kad sulaukėte šeimos pagausėjimo, pietų metu stengiasi netriukšmauti?

Tos dailiosios lyties atstovės, kurios laikosi aukščiau minėto kodekso, išdidžiai vadina save idealiomis mamomis. Jas pagarbiai pripažįsta ir aplinkiniai. Tos pačios moterys, kurios nelaiko mažo vaiko lėlyte, nemano, kad reikia jį maitinti nurodytomis valandomis, o žiūri į savo atžalą kaip asmenybę, turinčią tiek savų teisių, tiek pareigų, kartais šiek tiek pašaipiai vadina save mamomis-echidnomis.

Kas yra mama-echidna?

Tikriausiai nustebsi: nejaugi čia yra kuo didžiuotis? Kuo šios „echidnos“ ypatingos ir kodėl nepyksta taip vadinamos?

Gamtoje gyvena toks duriantis gyvūnėlis. Jis savo vaikučius nešiojasi su savimi, o po pirmųjų parodytų savarankiškumo apraiškų (tai nutinka tada, kai jauniklių spygliukai pradeda tvirtėti) „paleidžia“ juos. Mama išrausia mažyliui urvelį ir išeina – grįžta kas 4–5 dienas tam, kad pamaitintų pienu, ir vėl keliauja „savais reikalais“.

Pasitaiko mamų, nuo kurių aplinkinių pamokymai ir pastabos nubėga lyg vanduo nuo žąsies: „Žiūrėkite, mažylio rankutės ir kojytės šaltos – jis taip juk pasigaus plaučių uždegimą!“, „O, jis šliaužia per žolę, gali susirgti stablige!“, „Jam jau 6 mėnesiai, o tu maitini jį vien tik pienu? Jis juk užaugs nevisavertis, protiškai atsilikęs!“ Bet kokia kritika, išsakyta tokių mamų adresu, atsimuša lyg žirniai į sieną. Ir nieko nepadarysi – mama-echidna žino geriau, ir niekas neprivers jos elgtis kitaip.


Kur čia šuo pakastas?

Tad kas gi ta mama-echidna? Ar ji turi kokių nors taisyklių ir formuluočių, kurių tvirtai laikosi? Tiesą sakant, taip, bet sąrašiukas išeitų labai trumpas – jame būtų vos viena taisyklė: sveikas ir harmoningas mamos santykis su vaiku. Tokios moterys nepuola į paniką ar isteriką, jeigu mažylis suvalgė košės 200 gramų mažiau, jos nelaksto kas mėnesį į polikliniką, kad sužinotų, kiek priaugo jų „aukselis“, neužkamšo langų, nes netiki, kad visas ligas sukelia skersvėjis. Jos netikrina, ar vaikutis smarkiai atsilieka nuo bendraamžių, ar fiziškai ir protiškai juo lenkia, leidžia vaikui pačiam nuspręsti, kada jis panorės apsiversti, pradėti šliaužioti, žengti pirmą žingsnį ar ištarti pirmąjį žodį. Paleidusios atžalą ropoti, tokios mamos nekliudo jai pažinti pasaulio. Jos nemokys nulipti nuo sofos, tačiau parodys didžiulį palaikymą ir skatinimą. Ir dar: jos nesikuklina ir atvirai pasako vyrui, kad pavargo, todėl vaikui teks pačiam išmokti valgyti; kad tingi keltis iš lovos, todėl sūnelis arba dukrytė miegos toje pačioje lovoje; kad gaila pinigų naujai vonelei, todėl teks maudyti atžalą „normalioje“ vonioje.

Kaip atpažinti mamą-echidną?

Kadangi iš kitų mamų jos smarkiai išsiskiria, atpažinti nėra sunku. Paprastai tokios dailiosios lyties atstovės būna būna ramios, harmoningos, jaučiančios pusiausvyrą. Laisvo laiko – nors vežimu vežk, tačiau jos nori praleisti jį su savo šeima, o ne plūktis namuose, sterilizuodamos kiekvieną kampelį. Užuot tepusios mažylio bambutę visokiais kremais, tepalais ir losjonais, jos mirksta putų vonioje ir laukia sugrįžtančio vyro, nesivargina gaminti vaikui atskirų patiekalų – taip nušaunami du zuikiai vienu šūviu: šeimos racionas tampa naudingesnis, sveikesnis, o vaikutis daug mieliau suvalgo virtas daržoves, nekelia triukšmo dėl manų arba bulvių košės gumuliukų.

Kokias išvadas galima padaryti?

Paprastai mamų-echidnų vaikai užauga visiškai adekvačiais žmonėmis. Pamaitinti juos nekyla jokių problemų – tiesa, su sąlyga, kad jie praalko. Tokie mažyliai mielai suvalgo viską, kas padėta į panosę, nepristoja su prašymais pažaisti, pasėdėti, pažiūrėti kartu animacinius filmukus. Kitaip tariant, jie įpratę sau susirasti veiklos patys. Jie neserga peršalimo ligomis (ir nereikia dėl to stebėtis – įprotis gerti sultis iš šaldytuvo ir maudytis vėsiame vandenyje daro savo). Jie jaučiasi laisvais žmonėmis, kurie gali patys pasirinkti savo kelią, draugus ir pramogas ar užsiėmimus. Jie atsako už savo veiksmus ir... dievina savo mamą, kadangi ši nesiėmė sutvarkyti jų gyvenimo.

» Rašyti komentarą
» Komentarai
Westa
2012-08-09 14:22
sutinku su Elvyra
Erika
2012-08-01 15:05
Tinginės tos echidnos
Jolanta
2012-07-31 16:36
paprastas ir suprantamas man pakėlė nuotaiką. Daug tiesos.
R.M.
2012-07-31 15:13
visa tiesa apie mane...
Daina
2012-07-31 13:32
Superinis straipsnis. Būtent toks požiūris į vaiko auginimą man ir yra priimtinas