Ką daryti, jei namuose auga manipuliatorius

Visi puikiai žinome, kad vaikai gali būti patys geriausi manipuliatoriai. Vos tik papučia lupytes ir suraukia nosytę, arba pradeda garsiai verkti griūdami ant žemės ir tėveliams nebelieka nieko kito, kaip tik pulti prie mažylio ir visais įmanomais būdais jį nuraminti. Manei kad taip nutiks tik vieną kartą, o tai kartojasi nuolatos? Tuomet sveikiname įstojus į klubą, kuriame renkasi mažųjų manipuliatorių tėveliai.

Nesi tikra, ar tavo vaikas iš tiesų tik manipuliuoja tavo jausmais? Pasitikrink, ar šie požymiai tau nėra pažįstami:

 

  • Kaprizai prasideda kiekvieną kartą, kai tik vaikas išgirsta stebuklingą žodelį „ne“.
  • Isterijos priepuolių nenuramina jokie tavo bandymai racionaliai paaiškinti situaciją. Vienintelis veiksmingas ginklas – nusileisti ir paklusti mažylio norams.
  • Vaikas nesileidžia į kalbas, kai bandai aptarti susidariusią situaciją. Vietoje to jis pasinaudoja savo firminiais triukais: garsiai verkia, grasina, rėkia.
  • Kiekvieną kartą prieš pasakydama „ne“ tu gerai apgalvoji, ar verta tai daryti, nes bijai vaiko reakcijos.


Jei bent vienas iš šių požymių tau primena tavo realybę, reikėtų susirūpinti. Juk tu tikrai nenori visą gyvenimą pataikauti vaiko norams. Na, tu gal ir išgyvensi tokią situaciją, tačiau tavo mažyliui tai tikrai nebus į naudą. Ką gi daryti?

 

  • Pasistenk suimti save į rankas ir bent vieną kartą sugebėti likti prie savos pozicijos. Jei vaikas labai atkaklus, į pagalbą pasitelk artimuosius, tegu jie būna tavo pusėje, o mažylis mato, kad šį kartą jam nepadės jokios ašaros. Elkis ramiai, jokiu būdu nekelk balso. Tegu jis žino, kad tavęs iš kantrybės tikrai neišves.
  • Pasikalbėk su vaiku. Gali surengti šeimyninį susirinkimą, kad viskas atrodytų pakankamai rimtai. Susirinkimo metu pranešk vaikui, kad dabar jis jau suaugo, todėl iš jo bus tikimasi tiek pat, kiek iš kitų šeimos narių.
  • Leisk vaikui pačiam rinktis ką apsirengti einant į svečius ar kur keliauti pasivaikščioti. Tačiau nustatyk tam tikras ribas: pati parink kelis tinkamus variantus ir leisk iš jų išsirinkti. Taip ir tau bus gerai, ir vaikas jausis savarankiškai nusprendęs.
  • Kiekvienos naujos isterijos metu tiesiog apsisuk ir išeik iš kambario leisdama suprasti, kad tavęs tokie žaidimai nebedomina.
  • Jei matai, kad vaikas savo atsikalbinėjimais ima tave provokuoti, nutrauk pokalbį, kad viskas nesibaigtų isterija ir savigraužos jausmu. Prieš nutraukiant pokalbį ramiai pasakyk, kad suaugę žmonės kalbasi ramiai ir gerbdami vienas kitą.
  • Nesijausk kalta, kad neduodi vaikui to, ko jis nori. Tavo pareiga užauginti atsakingą, o ne kaprizingą vaiką.
» Rašyti komentarą
» Komentarai
Žiežulai
2011-11-25 19:04
Manau kad didžiausia klaida yra pasigailėti vaiko ir duoti jam tai ko nori. Aš tavo vietoje tiesiog nekreipčiau dėmesio. Išsirėks ir daugiau tai nepasikartos.
Žiežula
2011-11-25 18:09
O ką daryti, jeigu vaikas ėmė ožiuotis viešoje vietoje? Pliauktelėt negali, kalbos nepadeda, o aplinkiniai ir užjaučia, ir smerkia.
Renata
2011-11-25 17:40
Trumpai, aiškiai, konkrečiai. Manau, labai gerai.