Jis ir tavo vaikai: tarp kūjo ir priekalo (I dalis)

Mūsų dienomis daug vienišų mamyčių. Ne naujiena ir šeimos, kartu auginančios vaikus iš antros ar net trečios santuokos. Nėra paprasta auginti svetimą mažylį kaip savo, jį auklėti, jį suprasti, rasti su juo bendrą kalbą. Su kokiomis problemomis galima susidurti ir kaip jas išspręsti? Apie visa tai – netrukus.

Vyrai ir moterys, nusprendę sukurti šeimą su išsiskyrusiu žmogumi, kartais papildomai gauna „bonusą“ – jo arba jos vaikus. Žinoma, toks pasirinkimas priimtinas toli gražu ne visiems, ir tai suprantama – atsakomybė išties didelė. Bėgdami nuo jos, nenorėdami nemalonumų, sunkumų ir komplikacijų, daugelis yra linkę ieškoti gyvenimo partnerio, neturinčio nieko iš „tamsios praeities“ ir staigmenų.

Tačiau meilė akla – dėl širdžiai mielo žmogaus tenka priimti ir šią „naštą“.

Paprastai vyrai ir moterys, suradę savo laimę antrą ar trečią kartą, tiki, kad taip pat lengvai susibendraus ir su savo partnerio vaikais. Jie net neįsivaizduoja, kad koks spuoguotas paauglys gali neįvertinti ir meilės jo (jos) antrajai pusei, ir jo paties, ir ims šiauštis, tyčia provokuoti, reikšti agresiją ir neapykantą. Galiausiai vis dėlto ateina suvokimas, kad susidraugauti bus daug sunkiau, negu pervežti daiktus iš vieno buto į kitą.

Nutinka ir taip, kad vaikas, svajojęs apie tėvą, vyrišką palaikymą, iš pradžių džiaugiasi tavo pažintimi, tačiau praeina kiek laiko, ir patėvis suvokia, kad nėra mylimas. Geriausiu atveju į jį žiūrima neutraliai, blogiausiu – atstumiama. Posūnis nereaguoja į pastabas, nesiskaito su naujojo šeimos nario nuomone, nedaro to, ko iš jo prašoma, ir net išrėžia į akis, kad jis – niekas, todėl neturi teisės nurodinėti. Ką daryti?


Pirmiausia, ką daugelis savo berniukiškų įpročių nepamiršusių vyrų bando padaryti – pastatyti vaiką į vietą. Jie tiesiog nusileidžia iki jo lygio, ima įžeidinėti ar net pakelia ranką. Tai rimta klaida, ir kainuoti ji gali labai brangiai. Tai ilgam sugadina santykius, atstumia patėvį nuo posūnio, atveria tarp jų prarają.

Pamirškime stereotipus apie tai, kaip turi elgtis tikras vyras. Pakalbėkime apie tai, ką jaučia vaikutis.

Mama jo greičiausiai neklausė, ar jis sutinka turėti naują šeimos narį. Turbūt ji tik konstatavo faktą, kad „dėdė Simas nuo šiol gyvens su mumis“. Tai džiugi žinia jai, tačiau vaikui – arba neutrali, arba gąsdinanti.

Šilti jausmai nepažįstamam žmogui neįsiliepsnoja taip greitai, viskas vyksta daug lėčiau. Iš pradžių reikia prie jo priprasti, šiek tiek pakoreguoti savo įpročius, palikti vietos prie stalo, ant sofos, mamos širdyje – juk visa tai iš pradžių buvo tarytum asmeninis vaiko turtas.

Tai nelengva, teisę tapti „tėčiu“ reikia užsitarnauti. Deja, smulkios dovanėlės ir frazės „kaip laikaisi, vyruti?“ čia nepadės. Reikia įaugti į šeimą, perprasti jos įpročius, ritmą, tarpusavio santykius. Ir, žinoma, užkariauti kitų šeimos narių simpatijas, kaip kažkada – moters širdį.

Ši užduotis kartais atrodo tokia sudėtinga, kad vos besusikurianti šeima ir vėl išyra, o juk viskas, ką reikėjo padaryti – tai šiek tiek palaukti, pasistengti suartėti. Viskas, ko reikia, paprastai jau yra – meilė moteriai ir troškimas turėti visavertę šeimą.

» Rašyti komentarą
» Komentarai
Virga
2011-12-08 16:06
O mano gyvenime pasikeite 4 pamotes. Spekit ar nors viena is ju mylejau? Gal siek tiek pacia pirmaja, bet kai tevas su ja ishsiskyre, supratau kad prisiristi prie zmoniu negalima, nes jie gali iseiti. Nuo to laiko su visomis naujomis namuose pasirodziusiomis moterimis elgiausi tikrai ne itin graziai
Sakeja
2011-12-08 09:15
Labai daug kas priklauso nuo motinos. Kaip jinai vyra pristatys ir kiek pati suteiks jam laisves bendrauti su vaiku
Gabrielė
2011-12-07 18:21
Na, aš norėjau turėti mamą. Bet ta moteris man nepatiko.
Naise
2011-12-07 17:23
O ko cia stebetis? Juk is esmes kaip beziuretume, naujas vyras yra tiesiog svetimas zmogus. Galu gale, jei mamos gyvenime atsirado naujas vyras, tai reiskia, kad mama isdave ir ji, ir jo teti. Bent jau taip dazniausiai isivaizduoja vaikai.
Gabrielė
2011-12-07 17:15
Aš gyvenau su tėčiu. Kai jis parsivedė pamotę, labai šiaušiausi. Situacija panaši į aprašytą, bet šiek tiek kitokia. Mes ir po daugelio metų viena kitai nepatinkam, bet tiesiog ignoruojam