Jeigu įsivaikinus apėmė depresija

Ką daryti, jei įsivaikinus mažylį pasireiškė depresija? Deja, šį nelengvą etapą turi įveikti daugiau nei pusė įtėvių (maždaug 65 %), ir jaudintis dėl to per daug nereikia, nes reiškinys gana įprastas ir normalus. Tai dar visiškai nereiškia, kad priėmei netinkamą sprendimą, kad parsivedei į namus „ne tą“ vaiką, kad nesugebėsi tapti jam gera mama. Neskubėk nuleisti rankų.

Žinodama, kad depresijos tikimybė yra gana didelė ir išvengti šio reiškinio greičiausiai nepavyks, turėtum jai pasiruošti iš anksto. Pasiaiškink, kaip gydoma ši liga, susipažink su jos simptomais. Rask psichologą, įsitikink, kad jis yra susidūręs su tokiais atvejais (kitaip tariant – šioje srityje jau ne naujokas). Pakalbėk su savo gydytoju arba paieškok tokio, kuris galės tau padėti, skirti gydymą ir išrašyti vaistų, jeigu jų prireiktų. Tai labai svarbu padaryti toms moterims, kurios depresija jau yra sirgusios.

  • Įsivaikink šaltu protu ir karšta širdimi. Apskaičiuok savo jėgas ir neprasidėk su tuo vaiku, kuris tikrai sudaužys tavo širdį.
  • Užsirašyk į parengiamuosius kursus ir sužinok, kaip prižiūrėti įvaikintą vaiką. Ten tikrai yra ko pasimokyti. Pasistenk susidraugauti su kitomis mažylį įsivaikinusiomis šeimomis.
  • Būk pasiruošusi, kad bet kuriuo momentu gali kilti daugybė pačių įvairiausių problemų, ir džiaukis, jeigu jų nėra.
  • Kai tavo namuose atsiras vaikas, greičiausiai buičiai liks vis mažiau laiko. Jeigu nespėsi nudirbti namų ruošos darbų – nieko baisaus. Nėra jokio pagrindo dėl to jaudintis. Jeigu vis dėlto tau nepatinka netvarka, nebijok paprašyti, kad kas nors padėtų.
  • Pasiruošk vaikučio atvykimui. Reikėtų nueiti į parduotuvę ir apsipirkti kelioms dienoms, nes vėliau tam nebus galimybių. Pirmųjų dienų leisti parduotuvėse neverta. Šiuo laikotarpiu padės išsiversti pusfabrikačiai ir vienkartiniai indai, tačiau tai neturi tapti įpročiu.
  • Venk nereikalingo streso. Pabūk su vaiku namuose tiek, kiek leidžia tavo darbas (tai turėtų trukti bent 6–8 savaites). Nereikia svečių ir pašalinių žmonių (nebent tų, kurie ateina tau padėti). Išmok žmonėms pasakyti „ne“ – atmink, kad visa tai darai dėl vaiko. Šiuo laikotarpiu venk sekinančių pramogų (kelionės kiekvieną dieną – ne pati geriausia mintis). Pirmosiomis dienomis užteks išeiti su vaikučiu pasivaikščioti į kiemą.
  • Tavo šventa pareiga – nepamiršti pasirūpinti ir savimi pačia. Reikia pasilikti laiko, kad galėtum bent truputį pailsėti. Tu neturi atsisakyti vizitų pas kirpėją, nustoti lankyti baseino ir bėgioti rytais. Tau visada reikia stengtis gerai išsimiegoti (tai itin svarbu), racionaliai maitintis ir praleisti pakankamai laiko gryname ore. Visa tai darai ne tik dėl savęs, bet ir dėl vaiko. Jeigu jau iš anksto žinai, kad partneris negalės tau padėti prižiūrėti vaiko, paieškok valandinės auklės.
  • Nepamiršk ir savo sutuoktinio. Labai dažnai vaikas iš pradžių prisiriša tik prie vieno iš suaugusiųjų. Tavo antrajai pusei greičiausiai reikės palaikymo. Rask laiko pabūti vien tik su vyru (priešingu atveju, jūsų santykiai gali komplikuotis) – vaikui daug geriau augti pilnoje šeimoje. Jeigu dar prieš įsivaikinimą šeimoje vyravo harmoningi ir šilti santykiai, pasistenk, kad jie išliktų ir tada, kai per jūsų namų slenkstį įžengs mažylis.
  •  Nepaskęsk savo rūpesčiuose. Dalinkis su žmonėmis tuo, kas tau kelia nerimą, savo džiaugsmais ir dvejonėmis. Vargu ar šiaip aplinkiniai tau suteiks tokią pagalbą ir palaikymą, kokius gali suteikti kiti įtėviai. Stenkis palaikyti su jais kontaktą, kreipkis į globos namus pagalbos, jeigu po įvaikinimo tave apėmė depresija.

Deprasiją galima įtarti, jeigu per dvi savaites nuo įvaikinimo tau pasireiškia penki (ir daugiau) iš šių simptomų:

  • Kasdien didžiąją dienos dalį jautiesi prislėgta (apima liūdesys, tuštumos jausmas, norisi verkti);
  • Pastebimai sumažėja susidomėjimas mėgstama veikla, nebejauti jokio malonumo;
  • Smarkiai krinta arba auga svoris, sumažėja arba padidėja apetitas;
  • Ėmė kankinti nemiga arba nuolatinis mieguistumas;
  • Aplinkiniai pastebi, kad tapai lėtesnė arba per daug aktyvi;
  • Beveik kasdien jautiesi pavargusi, išsekusi;
  • Beveik kasdien jautiesi nereikalinga, dėl ko nors kalta;
  • Nesiseka susikaupti, mąstyti, jautiesi neužtikrinta;
  • Kyla suicidinių minčių.

Jeigu iš anksto pasiruoši galimai depresijai po įsivaikinimo, greičiausiai ji bus daug lengvesnė ir praeis greičiau. Tačiau netgi ir tokiu atveju ji gali trukti maždaug metus (jeigu vaikas nekelia problemų), arba netgi dvejus (jeigu mažylis problemiškas). Tačiau pasiduoti ir nuleisti rankų negalima – jeigu tikėsi, kad kitą dieną bus geriau, situacija iš tikrųjų pasitaisys.

» Rašyti komentarą
» Komentarai
ncs
2012-03-08 21:18
Man regis kai labai nori, jokie popierizmai nesustabdo
Egilija
2012-03-07 12:34
Mano situacija kiek kitokia. Kol sesuo uždarbiauja svetur, aš prižiūriu jos vaikus. Deja, matau, kad nesusidoroju. Teoriškai dabar esu kaip ir jų globėja, tačiau praktiškai viskas daug sudėtingiau. Man sako: "Tu ne mūsų mama", neklauso. Žodžiu, grimztu į neviltį.
Milda
2012-03-07 10:10
Kad pas mus įsivaikinti labai sunku. Daug popierizmo.