Gintarė Gurevičiūtė pasidalino jautriu laišku žuvusiam broliui

Facebook.com nuotr., Gintarė ir Kęstutis Gurevičiai

2013-ųjų metų rugpjūtį kraupioje avarijoje žuvo Gintarės Gurevičiūtės brolis Kęstutis Gurevičius, gegužės 19-ąją jam būtų sukakę 27-eri metai. TV laidų vedėja ir projektų dalyvė Gintarė Gurevičiūtė pasidalino jautriu laišku, skirtu žuvusiam broliui bei tiems, kurie tiki pomirtiniu gyvenimu.

„Galvojau neverksiu, bet nesigauna. Šiandien yra ta diena, kai skauda labai, gal net labiausiai. Pasiilgau Tavo rankų, kvapo, stiprių apkabinimų. Pasiilgau Tavo juoko. Pasiilgau to jausmo, kai nesijauti likęs vienas, nes šalia yra labiausiai mylintis gynėjas, sielos draugas, brangiausias žmogus, BROLIS. Žinau, dabar tu mano angelas sargas. Bet vis tiek, pasiilgau galimybės rūpintis tavim. Labai myliu Tave, Kęstuti! Šiandien turėtume švęsti 27-ąjį gimtadienį, deja skaičiuojam kitą amžių, gyvenimo už fizinio pasaulio ribų. Skauda beprotiškai ir laikas šio skausmo tikrai nemalšina. Tai tapo mūsų šeimos dalimi, mokomės su šiuo jausmu gyventi. Jau beveik mokam kontroliuoti emocijas, jau žinom, kad po išreikštos užuojautos privalu sakyti: „Ačiū“. Ir nesvarbu, kad mums niekas nemirė, nesvarbu, kad nieko nelaidojom ir niekada nelaidosim. Nesvarbu, kad visos tos užuojautos tik dar labiau drasko širdį. Taip priimta ir mes paklūstam. Stiprybę kuria žinojimas. Aš ŽINAU, geriau nei visi tie, kuriems mano brolio nebėra, žinau, kad Kęstutis visada su manim. Ir tai nėra vargšės gedinčios sesers sapalionės. Esu pragmatiškas žmogus, netikiu, kol negaliu prisiliest, apčiuopti ir pati įsitikinti. Mūsų šeimos stiprybė, mano begalinė meilė broliui ir jo man, tai ryšys, kurio nenutrauks jokia mirtis ar visuotinai priimto mastymo spaudimas. Tragiškos nelaimės mus užklumpa kiekvieną dieną. Nė vienas neesam pasiruošę. Žinau, kas yra fizinis skausmas. Tai niekada nė iš tolo neprilygs dvasiniam. Vis dar su ašarom vaikštau po knygynus ieškodama gydančių knygų, ieškau informacijos, kuri įžiebtų nors truputį šviesos. Tik žinojimas bent akimirkai suteikia palengvėjimą. Perskaitėm daugybę straipsnių, knygų, išklausėm paskaitų, bendravom su įvairiais žmonėmis ir tikrai nesustosim. Šiandien kuriam naują vietą socialinėj erdvėj, vietą, kur mūsų artimieji gyvi, kur mes juos matom ir prisimenam linksmus, mylinčius gyvenimą, besišypsančius. Sielų namuose nevilties ašaroms vietos nėra, čia mes dalinsimės optimistinėmis, įkvepiančiomis mintimis, informatyviais straipsniais, knygomis, kurios padėjo, įvairiomis praktikomis. Gyvenimas – tai tik žaidimas, o mirtis tikrai nėra jo pabaiga“,  - socialinio tinklo paskyroje rašė Gintarė Gurevičiūtė.

» Rašyti komentarą
» Komentarai
efrika
2015-05-28 14:44
Suprantantis jausmas...
Agnė
2015-05-27 22:57
2004.08.29 žuvo mano brolis... Tai niekada nepraeis ir nepasimirš. Tiesiog išmoksti gyventi su jo (brolio) kitokiu pavidalu... Bendrauti kitokiu budu ir jausti kitaip...
Simona
2015-05-27 22:01
Pries du metus netekau Brolio zuvo autoavarijoje bet as zinau kas Jis visad salia ir pakreipia mane tinkama linkme tikiu tuo gyvenimu kurio vaiksciodami zemej mes nematom bet jis yra....
saule
2015-05-27 21:54
Lb grazus laiskas ,beprotiskas skausmas netekti artimo zmogaus
Aldona
2015-05-27 00:45
Mylinti broli širdelė diktuoja tokius jautrius žodžius. Užuojauta del brolio netekties.