Ginčai su vaiku: ar tai tikrai taip blogai?

Sulaukę 5-6 metų vaikučiai akivaizdžiai tampa savarankiškesni. Jie stengiasi vis daugiau darbelių atlikti be mamos pagalbos, pavyzdžiui, užsirišti batus, užsisegti sagutes, susidėti žaisliukus ir t.t. Tačiau savarankiškumas pasireiškia ne tik fizine prasme. Augant kinta ir mažylio mąstysena. Tokiame amžiuje išryškėja savitas vaiko požiūris į pasaulį ir jam vykstančius dalykus bei pasireiškia noras ginti savo įsitikinimus ir norus bet kokia kaina. O tai, kaip žinia, reiškia ginčus su tėveliais.

Pirmiausia norėtume pastebėti, kad vaiko noras ginčytis iš esmės yra geras ženklas. Juk tai reiškia, kad vaikas tavęs nebijo ir nėra įbaugintas galimų bausmių už “netinkamą elgesį ar nuomonę”. Per daug paklusnūs ir niekuomet nesiginčyjantys vaikai įprastai yra ne tinkamai išauklėti (kaip dažnai klaidingai manoma), o paprasčiausiai netikintys savo jėgomis, todėl bijantys išreikšti savo individualumą. Dar viena labai tikėtina tokio paklusnumo priežastis – paprasčiausia baimė būti nubaustam. Beje, sakydami “nubaustam” mes turime omenyje ne tik fizines bausmes. Neretai diržiukas vaikui nepridaro tiek skriaudos, kiek paprasčiausi tėvų žodžiai. Jei vaikui pasakius savo nuomonę arba norus iš tavęs jis nuolatos girdės “Ne, čia nesąmonė” ir pan. - su laiku jis iš tiesų pasijaus kvailiuku, kuris niekuomet nebūna teisus.

Taigi, jei vaikas su tavimi ginčijasi, vadinasi jis jau turi aiškią savo nuomonę, kurią tu turėtum įveikti konkrečiais argumentais, o ne atsainiu atsakymu “Paaugsi – suprasi, o dabar darysime kaip aš sakau”. Tokiu būdu tu ne tik atmeti jo nuomonę ir “primeti” savo taisykles, nepalikdama vaikui jokio pasirinkimo, bet dar ir smarkiai jį įžeidi vien žodeliu “paaugsi”.  Bendraudama su vaiku turėtum prisiminti, kokia pati buvai vaikystėje. Juk tuomet ir tau atrodė, kad esi jau suaugusi ir gali priiminėti sprendimus.


5-6 metų mažyliai neretai ginčus pradeda ne dėl noro įrodyti savo teisybę, bet dėl sukauptų neigiamų emocijų, kurias kažkada reikia išlieti. Sukauptas pyktis gali būti nukreiptas tiek prieš suaugusiuosius ginčo formoje, tiek prieš bendraamžius agresyvaus elgesio formoje. Jei vaikas net nebando racionaliai paaiškinti savo požiūrio ar norų, o tiesiog kaprizingai reikalauja – greičiausiai tai ir bus jo sukaupto pykčio protrūkis, kurio jis paprasčiausiai negali suvaldyti savarankiškai. Tokiais atvejais jokiu būdu negalima naudoti jėgos. Priešingai, reikia pasitelkti visą savo kantrybę ir tiesiog išlaukti, kol vaikas “išsilies”, nusiramins ir galės tęsti pokalbį.

Ginčai su tėvais – vienas iš žingsnių link savarankiškumo ir didesnio pasitikėjimo savo jėgomis. Tavo užduotis – ne slopinti vaiko užsispyrimą ir norą kovoti už save, bet mokyti jį diskutuoti argumentuotai. Tam, žinoma, prireiks daug laiko ir neretai gana erzinančių išsamių paaiškinimų “kodėl?”. Nepamiršk, kad vaiko logika gerokai skiriasi nuo tavosios. Pavyzdžiui, jam sunku suvokti, kodėl tu negali nupirkti jam žaislo, o štai pienui, miltams ir kitiems produktams pinigus leidi. “Neturiu tam pinigų” - tai ne paaiškinimas, nes vaikas gali aplamai nesuprasti, iš kur gaunami pinigai ir t.t.

Tiesa, tai, kad pats ginčijimasis nėra blogas dalykas visai nereiškia, kad neturi būti jokių ribų. Kuomet kalbame apie vaiko saugumą ar dienos režimą – ginčams vietos neturėtų likti. Yra dalykų, kuriuos vaikas tiesiog privalo daryti.

Ir dar vienas patarimas: jei nori išvengti nereikalingų ginčų, pasistenk aiškiau duoti nurodymus. Pavyzdžiui, vietoje “Ar galėtum susirinkti savo žaisliukus?” arba “Kada susirinksi savo žaisliukus?” geriau pasakyti “Prašau, susirink savo žaisliukus”. Tokiu būdu tu neužduodi klausimo, todėl neskatini vaiko ieškoti galimų atsakymų.

» Rašyti komentarą
» Komentarai
nesvarbu
2012-12-17 20:14
Vaiko nuomone gali isreiskti kita
salyga su mama na as niekada taip nedarau kad mama
geria nors pykstu kad tai daro,bet mano mama ir tetis skirasi o,man truksta tecio
Irma
2012-06-18 14:10
cia jau kaip patys tevai nuo mazu dienu pradeda aukleti savo vaika taip ir turi veliau
@ Erikai
2012-05-26 11:14
Visai ne chamas, o normalus, neibaugintas nebijantis vaikas. Labai lengvai atsakymas gali skambeti "abar ne, nes piesiu" "negaliu" "askui,kai baigsiu..." "kodel as vienas" ir t.t.
Erika
2012-05-17 19:27
Su paskutine pastraipa esu linkusi nesutikti. Vaikas turi būti visiškas chamas (atsiprašau už išsireiškimą), kad į tokius klausimus suprastų kaip paskatinimą ginčytis.
Aušra
2012-05-17 18:21
ginčytis su vaiku nėra prasmės. Kaip ir su suaugusiuoju. Bet čia tik mano nuomonė