Gimdyti niekada nevėlu

Šiuolaikinės moterys vis dažniau planuoja savo pirmąjį nėštumą po 30. Anot statistikos, per paskutinius 20 metų moterų, pagimdžiusių tokiame amžiuje, skaičius išaugo trigubai. Kokios šio reiškinio priežastys? Tai greičiausiai susiję su tuo, kad dauguma porų nori iš pradžių „atsistoti ant kojų“, padaryti karjerą, įsigyti nuosavą gyvenamąjį plotą. Ir tai daroma ne tik savo pačių patogumui – jos mano, mažylis turi gimti viskuo aprūpintas. Ši tendencija būdinga daugeliui išsivysčiusių pasaulio šalių.

Kaip teigia psichologai, gimdyti sulaukus brandos yra daug geriau, negu jaunystėje. Dažniausiai šeimose, kuriose abiems sutuoktiniams jau per 30, labai kruopščiai ruošiamasi vaikučio atėjimui į šį pasaulį, tad jis gimsta trokštamas, mylimas, viskuo aprūpintas. Be to, tokiame amžiuje tėveliai jau turi pakankamai gyvenimiškos patirties, išminties, yra psichologiškai subrendę, kad galėtų išauginti savo atžalą visaverčiu žmogumi (tėveliai įdės labai daug pastangų, kad taip ir būtų). Visi šie privalumai ir vertybės leidžia ramiau vertinti savo būseną, priimti apgalvotus, o ne spontaniškus, sprendimus (žinoma, išimčių būna visur, tačiau mes turime omenyje bendrąsias tendencijas). Tokia šeima mažyliui gali sudaryti psichologinį komfortą.

Jei žvelgtume į šį reiškinį iš medicinos perspektyvos, vėlyvas nėštumas ir gimdymas per paskutinius metus imtas vertinti palankiau.

Anksčiau buvo manoma, kad bėgant metams proporcingai didėja ir galimų nėštumo bei gimdymo komplikacijų rizika. Pastaruoju metu dėl atliktų tyrimų imama manyti kitaip. Nustatyta, kad fetoplacentinis nepakankamumas (pasekmė – vaisiaus hipoksija ir augimo sulėtėjimas), nefropatija ir kai kurios kitos patologijos sulaukus trisdešimties yra nė kiek ne dažnesnės, negu jaunesniame amžiuje. Be to, reikia atsižvelgti ir į tai, kad vyresnės pacientės dažniausiai yra daug atsakingesnės negu jaunosios mamytės, ir stropiau laikosi gydytojo rekomendacijų. Tai supaprastina profilaktiką ir, žinoma, kilusių nėštumo komplikacijų gydymą.


Visiems žinoma, kad sulaukus 30 metų tikimybė, jog atsiras vidaus organų ligų, išsivystys arterinė hipertenzija, cukrinis diabetas, nutukimas, metabolinis sindromas, deja, tik didėja. Tačiau šiuolaikinė medicina sparčiai žengia pirmyn, tad daugelį ligų galima diagnozuoti dar ankstyvoje stadijoje, net jeigu kalbame ne tik apie pasiruošimo gimdymui laikotarpį, bet taip pat ir nėštumą. Tokiu atveju tenka kruopščiai sekti nėštumo eigą ir vidaus organų būklę. Jeigu yra būtinybė, gydytojas skiria gydymą (arba medikamentinį, arba nemedikamentinį – priklauso nuo konkrečios situacijos), kuris nepakenktų mažyliui, tačiau tuo pačiu normalizuotų būsimosios mamytės organų būklę.

Nuo 35 metų smarkiai padidėja vaikučių su genetinėmis patologijomis (pavyzdžiui, Dauno, Edvardso, Patau sindromu ir kt.) gimimo tikimybė, tačiau daugelį tokių ligų šiuolaikinė medicina leidžia nustatyti dar ankstyvuoju nėštumo periodu. Jau 11–12 savaitę atlikus tyrimus ultragarsu galima matyti kai kurias vystymosi ydas ir pokyčius, kurie, tikėtina, reiškia vaisiaus chromosomų patologiją (pavyzdžiui, vaisiaus kaklo srities sustorėjimas 11–12 nėštumo savaitę leidžia nustatyti Dauno sindromą). Antrą kartą ultragarsu tiriama 20–22 nėštumą savaitę – tada galima nustatyti visų organų anomalijas, vystymosi sutrikimus. Dar vienas labai svarbus genetinių ligų diagnozavimo metodas yra biocheminiai chromosomų patologijos žymenys. Pirmąjį trimestrą žiūrima, kokia su nėštumu susijusių baltymų ir chorioninio gonadotropino koncentracija kraujyje, antrąjį trimestrą – chorioninio gonadotropino ir alfafetoproteino kombinacija. Norint patikrinti įtarimus, taikomi invaziniai diagnozavimo metodai. Tai choriono biopsija (imama ląstelių iš būsimosios placentos), atliekama 8–12 nėštumo savaitę, amniocentezė (vaisiaus vandenų aspiracija 16–24 savaitę), kordocentezė (vaisiaus virkštelės punkcija 22–25 nėštumo savaitę). Šie metodai padeda tiksliai nustatyti būsimojo vaikučio chromosomų rinkinį ir užtikrintai teigti, kad jis sirgs kuriomis nors genetinėmis ligomis arba bus visiškai sveikas.

Anksčiau manyta, kad vyresnėms nei 30 metų moterims turi būti atliekamas Cezario pjūvis. Šiandien tokia pozicija atrodo beviltiškai pasenusi. Dauguma brandaus amžiaus moterų pagimdo pačios. Žinoma, negalima pamiršti, kad tarp tokio amžiaus pacienčių kiek dažnesnės įvairios gimdymo komplikacijos (pavyzdžiui, vaisiaus hipoksija). Tokiais atvejais gydytojas, vadovaujantis gimdymui, gali priimti sprendimą operuoti. Tačiau galimybę gimdyti pati turi beveik kiekviena pirmagimio po 30 metų laukianti moteris.

Kad nėštumas ir gimdymas praeitų sklandžiau, negu jaunoms mamytėms, svarbu stebėti savo sveikatos būklę, laikytis prižiūrinčio gydytojo rekomendacijų. Taip pat pageidautina, kad nėštumą ir gimdymą stebėtų tas pats gydytojas, žinantis visas nėštumo eigos ypatybes, galintis iš anksto numatyti gimdymo komplikacijas ir jų išvengti.

» Rašyti komentarą
» Komentarai
as :)
2015-05-20 16:15
Vaikinas nuleido man i vidu ar yra tikimybe, kad laukiuosi?
Aida
2012-10-19 20:26
gimdziau 4 vaika 40 metu ir jokiu kompliaciji
Žana
2012-03-12 10:14
o man įdomu - kiek vyresnio amžiaus moterų pasidaro abortą, sužinojusios, kad vaikas turėtų specialių poreikių? Kur būtų galima rasti tokią statistiką?
Rasa
2012-03-12 07:38
Gimdžiau būdama 36. Jokių komplikacijų.