Blogų mažylių nebūna...

Kaip geriau bausti vaiką: iškaršti jam kailį, pastatyti į kampą ar demonstratyviai nesikalbėti kelias valandas?

Iš pradžių reikėtų išsiaiškinti, kodėl vaikai blogai elgiasi. Pastebėtina, kad skirtingame amžiuje tai vyksta dėl skirtingų priežasčių. Šį kartą pakalbėsime apie pačius mažiausius, neturinčius nė pustrečių metukų. Tokiu atveju šaukti ant vaikų arba juos bausti yra taip pat beprasmiška, kaip ir pykti ant krūtimi maitinamo mažylio, darančio į vystyklus.

Vaikai dar negali atsakyti už savo veiksmus, nes paprasčiausiai nesupranta, kad pasielgė blogai. Tai, žinoma, nereiškia, kad reikia į viską žiūrėti pro pirštus, nes tokiu atveju vaikas taip niekada ir neatskirs, kas yra blogai, o kas – gerai. Pačius mažiausius reikia mokyti, kaip reikia ir kaip negalima elgtis, ir ne bausmėmis, o parodant ir paaiškinant, kas tave liūdina ir skaudina, o kas teikia džiaugsmo. Paimkime pavyzdį, su kuriuo tikrai teko (ar dar teks) susidurti.

Jūs pietaujate ir mažylis paverčia lėkštę sriubos. Jos turinys bėga staltiese žemyn, ant tavo sijono ar suknutės. Turbūt pirmiausia norėsi jam pliaukštelėti – juk tiek kartų sakei, kad valgydamas nesisukiotų į šonus, sėdėtų ramiai!  Neskubėk ant jo šaukti ar barti – tavo nesusilaikymas paliks gilią žaizdą, o jeigu tai kartosis nuolat, ateityje gali kilti labai rimtų problemų.

Esmė ta, kad ankstyvuoju gyvenimo periodu vaikas tik pradeda pažinti pasaulį. Tu esi mažyliui ir meilės šaltinis, ir mokytoja, ir gynėja. Jeigu tu šauksi, sakysi, kad jis blogas, nesistebėk, kad tavo žodžiai bus suprasti tiesiogiai. Vaiko logika paprasta: jeigu mama šaukia, vadinasi, jis blogas ir jo nemyli. Jis ima garsiai verkti ne dėl to, kad jį bari už sriubą, o dėl to, kad mano, jog neteko tavo meilės. Ir, kad ir kaip keistai tau tai nuskambės, nesupranta, kodėl.


Vaikas iki dvejų metų dar nesuvokia priežasties ir pasekmės. Jis tiesiog nesupranta, kad šauki dėl palietos sriubos, arba kad lėkštė apvirto ne pati, ir sriuba ne savaime išsiliejo ant žemės ir tau ant kelių. Ką daryti tokioje situacijoje?

Susiimk, neleisk, kad jausmai imtų viršų. Žinoma, jeigu susierzinimas kaupsis, anksčiau ar vėliau jis prasiverš, be to, vaikas nuolat jaus, kad esi juo nepatenkinta, o tai blogai veiks jo psichiką. Geriausia išlieti emocijas, tačiau ne ant vaiko. Greičiausiai užteks pasakyti: „Ką dabar daryti? Visas stalas šlapias. O ant suknutės tokia dėmė!“ Vaikas tuoj pat supras, kad esi nusiminusi, ir tave užjaus. Jeigu tu po to paaiškinsi, kaip išvengti tokių nemalonumų, vaikas tikrai labai pasistengs, kad liūdna būtum kaip galima rečiau.

Net jeigu tau atrodo, kad mažylis sąmoningai elgiasi blogai, išanalizuok situaciją. Greičiausiai tu klysti. Įsivaizduok: vaikutis susidomi, kas groja tavo kompiuteryje. Šalia stovinti vazelė nukrinta ir sudūžta, tu supyksti ir išbari vaiką. Jo reakcija gali būti neprognozuojama. Tikėtina, kad jis pasiims kokį nors pagalį ir norės sudaužyti kompiuterį – juk, vaiko manymu, išbarei jį neteisingai. Dėl nukritusios vazelės kaltas kompiuteris, vadinasi, jį ir reikia bausti.

Kartais tėveliai gali iš anksto numatyti nepageidautiną elgesį. Tokiu atveju nereikia vaiko gundyti ar bandyti. Dar vienas pavyzdys: jeigu išeini po lietaus su mažyliu pasivaikščioti, tau nepavyks paaiškinti, kad lįsti į balą negalima, kad jis gali išsipurvinti, peršlapti ir peršalti. Jis dar nesugeba suvokti tokių sudėtingų logiškų grandinėlių. Galima griežtai uždrausti turkštis baloje, tačiau užteks nusisukti, ir jis vėl bus joje.

Yra kita išeitis. Susitarkite, kad kai vaikas avi guminius batukus, jam galima eiti per balas, o kai apsiavęs kitokią avalynę, jas reikia apeiti. Tai toks žaidimas: kas įlips į balą, tas pralaimės. Tai padės tau nusiraminti, o ir sūnelis ar dukrytė galės pasimėgauti šia pramoga. Susitarkite dar prieš išeidami į lauką, ir greitai tau nebereikės priminti, kad be guminių į balą lįsti neverta. Suteik vaikui pakankamai laisvės – tik tada draudimai bus suvokiami kaip draudimai ir nevers maištauti.

Svarbiausia, kad mažylis gautų pamoką, tačiau jo širdelėje neliktų rando. Nė vienas mažas vaikas tyčia blogai nesielgia. Jis tiesiog nežino gero elgesio taisyklių. Tavo užduotis – paaiškinti, ką galima daryti, o ko – ne (ir kodėl). Tada jis pats išmoks vertinti savo poelgius.

» Rašyti komentarą
» Komentarai
Rita
2012-01-23 16:30
Aš savosios nebepamenu
Mama
2012-01-23 16:12
Milda, prisimink kokia pati mažytė buvai ir viskas taps kur kas aiškiau
Milda
2012-01-23 12:44
Įdomi ta vaikų logika