Ar verta lieti nuoskaudą ant vaikų?

Atrodytų, kad suaugusieji – protingi ir išmintingi žmonės, ir įsižeisti ant savo veiksmų dar nelabai suvokiančių vaikų negali. Tačiau klysti yra žmogiška – mes išgyvename tas pačias emocijas, kaip ir mūsų atžalos. Ar mokame jas valdyti?
 
Suprantama, kad pasitaiko situacijų, kai vaikai su suaugusiaisiais elgiasi grubiai ir sukelia jiems negatyvių emocijų (įskaitant ir nuoskaudą), tačiau pastarąsias gali sukelti ir iracionalios priežastys. Kokios? Ir ką reikėtų daryti?
 
Nebrandūs tėvai
 
Kodėl mes įsižeidžiame ant vaikų, nustojame su jais „draugauti“, žaisti ir kalbėtis? Kai kuriais atvejais tai susiję su nebrandžia, iki galo nesuvokta motinyste ir tėvyste, su nemaloniomis gyvenimo taisyklėmis ir tvarka. Gimus antram ir trečiam vaikui, toks nepakantumas dažniausiai praeina. Tačiau jeigu esate įsižeidę ne tik ant savo mažamečių vaikų, bet ir ant draugų, giminių, kolegų, vertėtų kreiptis pagalbos į specialistus, kad pagelbėtų jums pamiršti aukos, kurią visi įžeidinėja, vaidmenį.
 
„Investuotojai“ ir „skolininkai“
 

Būkime sąžiningi ir pripažinkime paprastą tiesą: kai kokia nors proga sveikiname kitus ir dovanojame jiems dovanas, kuo nors padedame ir šiaip darome kažką gera, sąmoningai ar ne mes tikimės, kad žmonės bus mums tokie pat geri ir dosnūs. Tačiau kai tokią poziciją vaikų atžvilgiu perima ir tėvai, prasideda nuoskaudos ir pretenzijos – juk atžalos už begalinę ir besąlygišką meilę ne visada atsako tuo pačiu: „Aš tau atidaviau geriausiuosius savo gyvenimo metus, aš tiek paaukojau, bėgiojau per tris darbus...“ ir t.t. Tokias ir panašias frazes girdi vaikai, kurie, tėvų manymu, nepakankamai vertina tėvų finansines ir emocines „investicijas“. Tačiau ar galima tikėtis iš vaikų, kad vieną dieną jie visiškai atsiskaitys su jumis už visas bemieges naktis? Juk viskas, ką mes darome dėl vaikų, mes darome su besąlygiška meile. O tokia meilė nieko nereikalauja mainais. Jeigu gi jūs reikalaujate iš vaikų dėmesio, rūpesčio, pinigų (ir šiaip bet ko) – pakeiskite savo požiūrį į situaciją. Vaikai jums neskolingi nieko. Jaudinatės, kad senatvėje nebus kam paduoti stiklinės vandens? Jeigu įskiepysite pagarbą tėvams, vyresniems, mokysite užjausti, vaikai ir taip jumis pasirūpins be jokių priminimų ir pretenzijų. Teisingas auklėjimas ir yra investicija į savo ateitį, tad griežti danties ant savo atžalų neverta.
 
Nepateisinti lūkesčiai
 
Nuoskaudos dėl nepateisintų lūkesčių – pačios opiausios ir ilgiausiai trunkančios nuoskaudos iš visų. Kartais tėvai jaučia karčia nuoskaudą vien dėl to, kad vaikai pasirenka savo, o ne mamos ar tėvo numatytą ir paruoštą kelią. Kitaip tariant – atžalos neatsižvelgia į jų reikalavimus, ir tampa ne tais, kuo juos įsivaizdavo (išsirenka ne tą gyvenimo draugą, ne tą profesiją ir t.t.).
 
Ar jūs įsivaizduojate, koks turi būti jūsų vaikas? Jeigu jis, realus žmogus, yra ne toks, kokį įsivaizdavote, ar jaučiate nuoskaudą?
 
Žinoma, mažyliui galima daryti spaudimą ir taip formuoti mūsų įsivaizduojamą idealą, tačiau suaugusį žmogų valdyti sunku. Ir mes įsižeidžiame, kai mūsų lūkesčiai prasilenkia su realybe. Kai kurie tėvai netgi atsisako savo vaikų, nes nepritaria jų pasirinkimams.
 
Kad išvengtumėte tokios situacijos, nereikia už vaikus planuoti jų gyvenimo. Nukreipkite juos, dalinkitės savo patirtimi, pagelbėkite ir patarkite, tačiau nediktuokite savo taisyklių. Priimkite vaikus tokius, kokie jie yra. Gerbkite jų pasirinkimą, skaitykitės su jų nuomone, pasaulėžiūra, pasitikėkite jais – tai taip pat besąlygiškos tėvų meilės išraiška.

» Rašyti komentarą