Ar vaikas tikrai hiperaktyvus?

Gydytojams, psichologams ir pedagogams daugelis mamyčių skundžiasi tuo, kad jų aukselis skiriasi nuo kitų vaikų – yra per daug aktyvus, niekaip nenurimsta, kelia begales problemų. Tuo tarpu laimingi tėveliai tuo paprastai netgi didžiuojasi – tarytum kalbėtų ne apie savo atžalą, o apie naujausio modelio reaktyvinį lėktuvą. Jeigu jie suvoktų, kad patys nustatė savo vaikui diagnozę, gal žodelį „hiper“ vartotų atsargiau ir savo mažylį vadintų tiesiog aktyviu. Jeigu vaikas yra nenuorama, tarytum gyvsidabris, dar nereiškia, kad jis turi elgesio sutrikimų.

Beje, apie tai užsiminėme ne be reikalo. Pakalbėkime apie ypatingą neurologinį sutrikimą – hiperaktyvumo ir dėmesio stokos sindromą. Ši diagnozė vis dažniau įrašoma į mažųjų medicininę kortelę, todėl būtina išsiaiškinti, kas per vienas yra tas „hiper“.

Iš pradžių labai svarbu pažymėti vieną dalyką. Yra išskiriamos trys panašiai besielgiančių vaikų kategorijos: hiperaktyvūs vaikai, nerimastingi vaikai ir „tiesiog“ aktyvūs mažyliai. Kuo jie skiriasi?

Į antrąją grupę patenka tie vaikučiai, kurie dėl kokių nors priežasčių nepasitiki savimi ir juos supančiu pasauliu. Jie labai bijo suklysti ir nuolat abejoja savo veiksmų teisingumu. Vieni iš jų yra tylūs kaip pelytės, o kiti – atvirkščiai: nenustygsta vietoje ir kelia daug triukšmo.

Trečiajai kategorijai priskiriami stiprią nervų sistemą turintys vaikai, pasižymintys gera nuotaika, nuotykių ir aktyvios veiklos troškimu. Jie negali ilgai nusėdėti, pasaulis jiems atrodo labai įdomus, todėl norisi kuo daugiau išmėginti.

Kuo hiperaktyvus vaikas skiriasi nuo „tiesiog“ aktyvaus? Ir vienas, ir kitas žaidimo metu elgiasi vienodai: čiumpa visus žaisliukus iš eilės, zuja po kambarį, tarška nesusičiaupdami ir mielai pasveikina tave pieštukų fejerverku.

Tačiau paprašyk jų nupiešti Betmeną arba Žmogų Vorą, ir iš karto pamatysi skirtumą – mes nekalbame apie jų sugebėjimus, bet apie tai, kokiu būdu, kaip jie pieštų.


Aktyvus vaikas drąsiom linijom ant popieriaus lapo pavaizduotų figūrą, o hiperaktyvus su šia užduotimi tiesiog nesusidorotų: jo dėmesį iš karto atitrauktų garsai už lango, atėjęs žmogus, iš virtuvės sklindantis kvapas ir pan.

Grįžęs prie staliuko jis greičiausiai nė neprisimins, kad reikėjo kažką nupiešti, ir iš albumo lapo ims lankstyti laivelį arba lėktuvėlį. Beje, ir šio darbo jis iki galo nebaigs, nes ant stalo pamatys musę ir nubėgs jos medžioti.

Kuo hiperaktyvus mažylis skirsis nuo nerimastingo? Pastarasis greičiausiai taip pat nesugebės baigti piešinio, bet ne todėl, kad kas nors atitrauks jo dėmesį – jis tiesiog visiškai nepasitikės savo jėgomis.

Ten, kur hiperaktyvus vaikas negali sutelkti dėmesio, nerimastingas tiesiog bijo ir nenori tęsti. Jeigu tau pavyktų jį paskatinti, piešinėlis bus baigtas.

Tai štai, hiperaktyvus mažylis negali vienu metu atlikti kelių užduočių: sėdėti, daryti tai, kas jam užduota, ir tylėti. Jis gali tuo pačiu metu atitikti tik dvi sąlygas.

Ar bent įsivaizduoji, kaip sunku tokiam vaikui mokykloje? Jis nuolat barškina į stalą tušinuku, šnarina popierių, negali mokytis ir trukdo kitiems... Šis sindromas apsilpsta arba išnyksta visai tik paauglystėje – iki tol vaikas spėja užsitarnauti „dvejetukininko“ arba „klasės klouno“ reputaciją.

Kai kurie hiperaktyvūs mokyklinukai pakeičia net keletą mokymo įstaigų (žinoma, ne be nepatenkintų tėvelių ir bendraklasių įtakos), ir blaškosi tol, kol atsiranda toks mokytojas, kuris iš tiesų moka bendrauti su tokiais vaikais.

Vis dėlto naivu visą atsakomybę suversti tik pedagogui: mamytės irgi gali padėti savo vaikams, jeigu atkreipia dėmesį į neurologo rekomendacijas. Jis gali pasiūlyti laikytis dienos režimo, sumažinti stresinių faktorių poveikį (kalbame apie televizorių ir kompiuterį), arba... išrašyti raminamųjų. Tik ar jų tikrai visada reikia?

» Rašyti komentarą
» Komentarai
Kristina
2014-05-29 23:03
Nieko panasaus.kaip tik uzsienyje tokiems vaikams jokiu med.preparatu nieks neduoda.i mokyklas jie eina kaip ir visi vaikai.toks vaikas turi specializuota mokytoja kuri ji priziuri visus mokslo metus.tik kas juokingiausia jiems per pertraukas toki salma uzdeda.kad nesusizeistu
Daiva
2011-12-02 20:39
Labai reikėtų patarimų, kaip auginti hiperaktyvų vaiką. Mano sesės dukra tokia ir bėdoms galo nėra. O blogiausia, kad mūsų pedagogai nėra apmokyti kaip su tokiais vaikais bendrauti, todėl iš mokyklos mergaitė grįžta su ašaromis akyse
Stėja
2011-12-02 20:36
Na, aš tai turiu garbę pažinoti vieną tikrai hiperaktyvų. Kol jo nebuvau akyse mačiusi, maniua kad maniškis hiperinis, bet pasirodo, jis tik ramus katinėlis
Gilė
2011-12-02 17:28
Ir man pasirodė įdomus. Niekada nepagalvojau, kad yra toks vaikų skirstymas ir atpažinimo būdai
Stėja
2011-12-02 17:16
Įdomus metodas su tuo piešimu. Reikės su savo aktyvuoliu išmėginti