Apie rūbus, gryną orą ir saulę

Kaip rengti vaiką kambario temperatūroje?

Gydytojui tai labai sudėtingas klausimas. Tikslaus atsakymo greičiausiai neišgirsi. Vaikas, sveriantis mažiau nei 2,5 kg, turi būti šildomas iš išorės (arba iš viso laikomas inkubatoriuje), kadangi dar negeli reguliuoti kūno temperatūros. Mažyliui nuo 2,5 iki 4 kg to nereikia – kambario temperatūroje (nuo 20 iki 22 laipsnių) jis jausis kuo puikiausiai, jeigu aprengsi jį medvilniniais rūbeliais ir apklosi vienu ar dviem lengvais vilnoniais apklotėliais.

Kai vaiko svoris pasiekia 4 kg, jo organizmas išmoksta reguliuoti kūno temperatūrą. Be to, po oda susidaro riebalinis sluoksnis, saugantis šilumą. Dabar mažylio miego metu kambaryje vėsiu oru gali būti maždaug 16 laipsnių.

Žaisti ir valgyti sūneliui arba dukrytei geriausia 20–22 laipsnių temperatūroje – ji tinka tiek naujagimiams, sveriantiems daugiau nei pustrečio kg, ir vyresniems. Tokiomis sąlygomis galima šiek tiek apkloti. Nereikia per daug prirengti – tokiu atveju kūnas praranda gebėjimą prisitaikyti prie kintančios temperatūros, vadinasi, mažylis gali lengvai peršalti. Geriau aprengti mažiau, negu per daug.

Stebėk vaikutį. Jeigu jam darosi šalta, pasikeičia žandukų spalva, vaikutis gali pradėti verkti. Veido spalva – pats tiksliausias būdas sužinoti, ar vaikui šalta. Nežiūrėk, kad pirštukai šalti – geriau pačiupinėk kaklą, kojytes arba rankytes.

Dar vienas svarbus dalykas: mažo vaiko galva yra kiaušinio formos, o ne apvali, tad rūbus per ją reikia vilkti kiek kitaip, negu ant savęs. Iš pradžių suimk megztuką ir pradėk vilkti nuo pakaušio, tempk megztinį į priekį. Nuvilkti jį reikia pirmiausiai ištraukus iš rankovių rankytes, tada nutraukti megztinį nuo veido, tuo pačiu prilaikant sprandą. Galiausiai nuvilk visai.

Neprirenk per daug

Pačios geriausios antklodės – vilnonės arba sintetinės; jos tuo pačiu ir lengvos, ir šiltos. Dar geriau – megzti šaliai (į juos galima susupti mažylį tiek kartų, kiek reikia, priklausomai nuo oro temperatūros). Nerekomenduojama kloti stora ir sunkia antklode.

Visi apklotai turi būti gana dideli, kad galėtum kraštus pakišti po čiužiniu – taip mažylis nenusispardys. Kalbant apie čiužinį – jis turi būti gana kietas, tas, kurį dedi į vežimėlį – per visą dugną. Pagalvėlės nereikia nei lovoje, nei vežimėlyje.

Patartina, kad kepuraitė arba skarelė būtų megzta – taip net ir nuslydusi miego metu ji nekliudys kvėpuoti. Iš esmės gali naudoti bet kokią, tačiau svarbu, kad tokiu atveju būtum šalia.


Kai kurios mamos naudoja miegmaišius su užtrauktukais, tvirtinamus prie lovos kampų, tačiau gydytojai jų nerekomenduoja dėl dviejų priežasčių: visų pirma, vaikutis gali juose uždusti, o antra – anot psichologų, ilgai būti pririštam vaikučiui kenksminga, žalojamas jo dvasinis pasaulis, atimama laisvė.

Gali savo rankomis pasiūti kostiumėlį miegui, arba susirasti vyresnės atžalos išaugtą kombinezoną, vokelį, susegamą po pažastimis. Net jeigu mažylis atsistos, jis liks „užklotas“.

Grynas oras

Oro temperatūros pokyčiai padeda organizmui prisitaikyti ir prie šalčio, ir prie karščio. Vėsus ir šaltas oras gerina apetitą, rausvina skruostus ir žvalina bet kokio amžiaus žmones. Vaikutis, kuris visą laiką laikomas šiltoje patalpoje, paprastai būna pablyškęs ir blogiau valgo.

Šaltas oras yra sausesnis už šiltą. Jeigu butas šildomas, iš viso ne pyragai – toks oras džiovina nosytę, skatina viršutinių kvėpavimo takų gleivinių uždegimus, tad mažylis tampa neramus, sumažėja jo organizmo atsparumas infekcijoms.

Kiekvienam vaikui naudinga gryname ore praleisti bent po 2–3 valandas per dieną, ypač tada, kai įjungtas centrinis šildymas. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad vėjuotą dieną vaikučiui bus šalčiau, negu tada, kai vėjo nėra (net jeigu termometro stulpelis rodo tiek pat), tad rengiant mažylį reikia į tai atsižvelgti.

Prieš miegą reikėtų praverti langą, kad temperatūra nukristų iki 16 laipsnių. Jeigu mažylis nemiega – apie idealią temperatūrą jau rašėme. Reikėtų namuose turėti termometrą ir žiūrėti į jį po kelis kartus per dieną, kol išmoksi jausti temperatūros pokyčius.

Saulė ir jos vonios

Ultravioletiniai spinduliai yra reikalingi tam, kad odoje gamintųsi vitaminas D, todėl kurį laiką mažyliui pasimėgauti saulute tikrai nepakenks. Tačiau būtina nepamiršti trijų svarbių dalykų. Visų pirma, saulės vonių trukmę reikia ilginti palaipsniui, kad išvengtum nudegimų. Jos neturi trukti labai ilgai. Kai vaikučio svoris pasiekia 4,5 kg, pradėk išvežti į saulę. Jeigu mažylis maitinamas gerai, jis nesušals, jeigu šiltu oru bus mažiau prirengtas. Jeigu saulėta, bet vėsu, nuogas palikti reikėtų tik kojytes. Veiduką reikia saugoti nuo saulės.

Žiemą ir ankstyvą pavasarį saulės vonias „organizuoti“ galima prie praviro lango, jeigu kambaryje šilta ir nėra skersvėjų. Iš pradžių jų trukmė turėtų neviršyti 2 minučių. Kasdien pridėk po tiek pat. Pusę laiko reikėtų apšviesti nugarytę, o kitą pusę – pilvuką. Tačiau ilginant laiką nereikia persistengti. Būti saulėje nerekomenduojama ilgiau kaip 30–40 minučių, ypač – vasarą. Stebėk, kad vaikutis neperkaistų, kad cirkuliuotų oras (taip bus vėsiau). Jeigu mažylis paraudo, vadinasi, jam per karšta.

Tais atvejais, kai saulė labai intensyvi, vaikutis turi būti pavėsyje bent jau pirmosiomis dienomis. Jeigu odelė labai švelni, nudegti ji gali net ir be tiesioginių saulės spindulių. Jeigu tavo sūnelis arba dukrytė jau sėdi ir šliaužia, būtina apsaugoti galvytę kepurėle. Atmink, kad nudegimai išryškėja tik po kelių valandų.

» Rašyti komentarą
» Komentarai
Lauryna
2012-03-12 13:52
Šilumos smūgis - tikrai bjaurus daiktas. O palikti žiemą ir pavasarį prie atviro lango man turbūt dar baisiau.
Toma
2012-03-12 13:36
kad galima nudegti ir pavėsyje, tuo jau įsitikinome. Daugiau tos pačios klaidos nebekartosime.